Aptikau visai įdomų straipsnį, analizuojantį patrauklumo ir grožio kriterijus per antropologinę prizmę. Įdomu pasižiūrėti, kiek šiuolaikinis grožio standartas yra nutolęs nuo Motinos Gamtos suformuotojo. Šįkart susilaikysiu nuo komentarų Tiesiog raginu paskaityti, kaip mokslininkai žiūri į šią sritį Gali pritarti, gali nesutikti, bet paskaityti juk visada įdomu

Kas blogai Barbės figūroje?

Antropologinėje literatūroje teigiama, kad lėlės Barbės figūrą populiacijoje galėtų turėti viena iš 150 tūkst. moterų. Kodėl? Todėl, kad ši neseniai 50 metų atšventusi lėlytė, pasiūlyta žaisti mažoms mergaitėms ir taip formuoti jų požiūrį į neva gražų kūną, buvo sukonstruota iš ypač retos moters kūno požymių kombinacijos. Kadangi toks atvejis labai retas, galima pradėti sukti didžiulį kūno pramonės ratą.

Tarp moterų ypač retai pasitaiko tokios neproporcingai ilgos kojos. Žinoma, dėl akceleracijos kojos ilgėja, todėl aukštaūgės moters kojos ilgos, tačiau normaliai jos sudaro iki 50 proc. ūgio, žemaūgės moters santykinis kojų ilgis gerokai mažesnis – apie 40 proc. Barbės kojų ilgis sudaro apie 60 proc. jos ūgio!

Santykinai trumpesnės kojos yra moterų antrinis lytinis požymis, o Barbės – daugiau būdingas vyriškai figūrai arba moterims su tam tikrais hormonų sutrikimais. Jeigu kojos ilgos, turėtų būti stambesnės pėdos ir plaštakos, daugiau vyriškų bruožų turintis veidas. Tuo tarpu Barbės veidukas atitinka labai moteriškų veido bruožų kombinaciją (ji rodo aukštą estrogenų lygį, visi moteriškiausi veido bruožai tarsi surinkti į vieną vietą, tačiau visi kartu viename veide pasitaiko retai).

Barbės pečių juosta išplatinta, o dubuo atrodo siauras (paprastai moterų dubens sritis platesnė nei pečių juosta). Ji beveik neturi riebalinio audinio. Tokia moteris biologiniu požiūriu yra nesaugi. Ypač liesos kojos, tarp šlaunų susidaro nerealus tarpas. Seniau vaikinai šaipydavosi iš tokių merginų, o dabar bandoma įskiepyti, kad tai gražu. Tyrimai rodo, kad jaunos moterys ir paauglės labiausiai nepatenkintos savo šlaunimis ir klubų apimtimi.

Bet visiškai netikėtai liesame Barbės kūne pūpso stambokos krūtys. Gerai tai ar blogai? Krūtų dydis daugiausia priklauso nuo riebalinio audinio gausos, o pieno liauka yra stabilesnio dydžio, todėl pieno gamyba ir krūties dydis nekoreliuoja (atvirkščiai, pastebėta, kad moterys didelėmis krūtimis dažniau turi laktacijos problemų).

Jeigu moteris labai liesa, tai ir jos krūtys dažniausiai nedidelės. Neseniai mokslininkai paskelbė įdomią krūties dydžio ir tam tikrų patologijų sąsają: labai liesa ir didelių krūtų mergina brandžiame amžiuje turi didelę riziką sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu (J. G. Ray ir kt., 2008) ir net krūties vėžiu (M. L. Slattery ir kt., 2007). Mūsų tyrimai taip pat patvirtina didelių krūtų sąsają su kitais metabolinio sindromo žymenimis – aptikome didelių krūtų koreliaciją su liemens viršutinės dalies tuklumu (J. Tutkuvienė, E. Kairienė, R. Rizgelienė, 2008).

Akivaizdu, kad Barbės figūroje yra vos keli kokybiški moters kūno požymiai, tačiau tokios nerealios kūno formos naudingos kūno pramonei (darbo turi liekninamųjų piliulių platintojai, sporto klubai ir, žinoma, plastikos chirurgai).

Ką gali papasakoti veidas?

Pastaruoju metu grįžtama prie žmogaus veido morfologinių žymenų tyrimų, čia dirba antropologai, genetikai, odontologai, plastikos chirurgai. Evoliucijos biologai bando pažvelgti į veidą kaip į visumą, apibendrinti įvairių biomedicinos mokslo šakų atradimus, ieško paslapčių, kurios per ilgus tūkstančius metų buvo įrašytos mūsų veide. Barbės veidukas tikrai labai moteriškų bruožų. Bet ar toks veidukas dažnai pasitaiko populiacijoje?

Apibendrinus maždaug 2000 jaunų baltaodžių 20–40 m. moterų veidų, paaiškėjo, kad gautasis vidutinis veidas yra ypač taisyklingų bruožų ir primena vieną žinomą ir labai gražią aktorę (C. Newman, 2000). Taigi mums visiems labiausiai priimtinas veidas yra vidutinis populiacijos veidas.

Tikėtina, kad arčiau normos vidurkio esantis požymis signalizuoja gerą biologinę kokybę, sklandžią organizmo raidą iki ir po gimimo, tinkamą hormonų pusiausvyrą. Nustatyta, kad žiūrint į patrauklų veidą smegenyse stimuliuojami malonumo centrai (J. O‘Doherty ir kt., 2003). Skirtingų kultūrų ir socialinių sluoksnių žmonės iš esmės sutaria dėl patrauklaus veido kriterijų, todėl pirmiausia pripažįstama biologinė šio proceso prigimtis (G. Rhodes ir L. A. Zebrowitz, 2002).

Žmogaus smegenyse yra atskiras veidų atpažinimo centras, kuris veikia iškart po gimimo (t. y. kai kultūriniai standartai dar negali daryti įtakos). Naujagimiai ilgiau ir su palankesne veido išraiška žiūri į patrauklius moterų veidus, labai netaisyklingi veidai juos gąsdina, jie pradeda verkti. Štai iš kur prietaras, kad vaiką gali „nužiūrėti“.

Naujagimiai nelabai mėgsta ir vyriškus veidus, išskyrus namų aplinkos vyrų, bet įdomiausia, kad jie gerai toleruoja susiraukšlėjusias senučiukes. Per visą žmonijos evoliuciją vaikus augino moterys – mamos, močiutės, tetos, todėl naujagimiui jų veidai saugesni.

G. Rhodesas (2006), nagrinėjęs žmogaus veidą, pasiūlė tris esminius patrauklaus veido kriterijus: vidutiniškumą, simetriją, lytinį dimorfizmą. Vidutinis populiacijos veidas mažiau išsiskiria, todėl galima ginčytis dėl jo patrauklumo, be to, absoliučiai simetriško veido nėra. Visų mūsų veidai šiek tiek asimetriški, tačiau didelė asimetrija labai dažnai būna susijusi su raidos anomalijomis, patologijomis. Vidutiniški ir simetriški veidai dažniau vertinami kaip patrauklūs.
Lytinės atrankos mechanizmai galiojo visam kūnui, todėl ir veido bruožai ilgainiui sugrupuoti į moteriškus ir vyriškus. Be abejo, vyrų ir moterų veido bruožai iš dalies sutampa. Dėl moters veido patrauklumo sutariama dažniau. Moteriškiems veido bruožams priskiriami daugiau vaikiški ypatumai: smulkesnis apatinis žandikaulis, žemesnė apatinė veido dalis, aukšti skruostai ir kakta, santykinai didelės ir plačios akys, putnios lūpos (tai siejama su estrogenų poveikiu).

Tačiau smakras labiau atsikišęs moterų (manoma, kad smakro atsikišimas evoliucijoje buvo susijęs su artikuliuotos kalbos atsiradimu, matyt, moterys visais laikais buvo plepesnės). Vidutiniame veide šie bruožai niveliuojasi, vienas kitą lyg ir atsveria, nėra labai išreikšti. Jei „moteriškieji“ bruožai moters veide ypač ryškūs, toks veidas dažniausiai vertinamas kaip labai patrauklus.

Dėl vyriško veido patrauklumo sutariama rečiau. Su testosterono poveikiu siejami tokie veido bruožai: didesnis ir labiau kampuotas apatinis žandikaulis, stambesnė apatinė veido dalis, didesnė nosis, didesni antakių lankai, mažesnės akys, siauresnės lūpos. Vidutiniame veide vyriški bruožai nežymūs. Tačiau jeigu visi vyriškieji bruožai susitelkia viename veide, toks veidas gali būti nemalonus.

Pastaruoju metu moterys palankiau vertina švelnesnių bruožų vyrų veidus. Matyt, tai asocijuojasi su mažesniu agresyvumu, didesniu nuoširdumu, draugiškumu, paslaugumu, o tai svarbu gerai partnerystei, tėvystei. Kita vertus, vaisingomis menstruacinio ciklo dienomis moterys palankiau vertina vyriškesnių bruožų veidą (I. S. Penton-Voak ir kt., 2001, 2004) ir vyriškesnį balsą (D. R. Feinberg ir kt., 2006).

Matyt, veide ir kūne svarbu išlaikyti lytinių bruožų pusiausvyrą, tad kiekvienas susikuriame patrauklumo idealą: nors nuo universalaus standarto nenutolstame, kiekvienam gražus savitas veido bruožų ir kūno žymenų rinkinys. Kartu su Vokietijos ir Italijos mokslininkais pasitelkę sudėtingas kompiuterines programas nagrinėjome visų trijų populiacijų jaunų vyrų veidus. Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad iš esmės sutariame dėl kiekvienos populiacijos vidutinio veido patrauklumo, tačiau populiacijos viduje pasitaikančias įvairių bruožų kombinacijas vertinome labai skirtingai.

Tikėtina, kad veidas mūsų pasąmonei signalizuoja apie individo biologinę kokybę

Ar yra ryšys tarp žmogaus veido patrauklumo ir intelekto? „Kodėl gražūs žmonės yra intelektualesni?“ – klausia ne gražuolių konkurso laureatai, bet Londono ir Pensilvanijos universitetų mokslininkai S. Kanazawa ir J. L. Kovar (2004) ir atsako: „Todėl, kad jie iš tikrųjų yra protingesni!“ Kai aptikau šį straipsnį, iš karto pasitikrinau, kas rašo – viskas gerai, garbūs universitetai, žurnalas ISI (Intelligence).

Deja, mokslininkai šį teiginį bando įrodyti kaip matematinę teoremą, bet pasirenka ne visai patikrintus ir teisingus (mano nuomone) postulatus: 1. Vyrai, kurie yra protingesni, įgyja aukštesnį išsilavinimą, todėl jie yra aukštesnio socialinio sluoksnio ir daugiau uždirba. 2. Aukštesnio socialinio sluoksnio vyrai dažniau veda gražias moteris. 3. Gražios moterys gimdo gražesnius ir protingesnius vaikus. 4. Grožis ir protas paveldimas. 5. Gražesni žmonės protingesni.

Autoriai savo teoremą plėtoja pasitelkę evoliucijos žinias ir samprotavimus taiko gerokai ankstesniems laikams. Pagal visus žmogaus sandaros principus, evoliucijos ir embriologijos dėsnius gražus individas galėtų turėti taisyklingiau susiformavusį visą kūną, taigi ir smegenis, tik neaišku, ar tos labai gražios išorinės sandaros smegenys gali ir gražiai mąstyti?

Kol kas nėra tyrimų, kurie įrodytų konkrečias sąsajas tarp žmogaus veido patrauklumo, intelekto, gebėjimo mąstyti, kurti. Patrauklumo sąvoka labai plati, todėl koreliacijų paieška ypač sudėtinga, juo labiau kad ir pats intelektas – labai mažai ištyrinėta sritis.

Žmogaus patrauklumo ir grožio kriterijai šiandien – naudingi ar žalingi?

Lytiniai skirtumai išryškėjo dėl lytinės atrankos evoliucijos procese. Daugelis XX amžiaus tyrimų patvirtino sąsajas tarp antrinių lytinių požymių ir bendros sveikatos būklės. Žmonių visuomenėje socialiniai ar kultūriniai veiksniai kartais gali modifikuoti biologinius kūno žymenis, pavyzdžiui, dėl labai lieso kūno kulto gausėja išsekusių merginų, o dėl stambaus kūno idealizavimo – nutukusių individų.

Kuo labiau pažengusi žmonių visuomenė socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tuo labiau žmogaus „vertės“ ir patrauklumo kriterijai tolsta nuo akivaizdžių biologinės kokybės žymenų. Tačiau tai neturėtų kenkti žmogaus sveikatai. Žmogiškojo patrauklumo (ir grožio) niuansai šiandien negali būti paaiškinti vien biologiniais dėsniais.

Deja, šiais laikais kartais propaguojami pavojingi sveikatai fizinės išvaizdos bruožai. Plastikos chirurgus kai kurios televizijos laidos bando parodyti kaip siuvėjus – čia nukerpa, čia priduria net kai nebūtina, nėra jokios raidos anomalijos.

Gamtoje susiporuoja beveik visi. Gal kažkam reikia tų vidurkio neatitinkančių požymių? Be to, visų optimalių požymių kombinacija viename kūne pasitaiko labai retai. Jei viename organizme būtų visi „vyriškiausi“ arba „moteriškiausi“ bruožai, ar tai nereikštų, kad toks organizmas seksualiai hiperbolizuotas, o tai jau nieko gero.

Vienas turi didelę, kitas mažą nosį, vienas apvalainas, kitas liesas. Dažnai priešingų kūno žymenų individai sueina į porą. Lytinė atranka veikia labai įdomiai. Matyt, pasąmonėje turime universalų tam tikrai populiacijai būdingą kūno patrauklumo idealą, bet net ir kraštutinės fizinės būklės individai dar neišaiškintu būdu pasirenka vienas kitą. Gal suėjus dviem priešybėms galima tikėtis vidutinio varianto? Matyt, todėl priešybės traukia…

Šiais laikais vyrų ir moterų funkcijos visuomenėje supanašėjo, beveik nebeliko grynai vyriškų ar moteriškų darbų. Gal todėl išrandama ir „naujoviškų“ kriterijų? Taip, vyrai gali auginti vaikus, o moterys – tarnauti kariuomenėje. Tačiau niekada neprošal prisiminti: ne taip lengva pakeisti tai, ką gamta kūrė keletą milijonų metų. Kita vertus, organizmas plastiškas, taikosi prie aplinkos, keičia savo požymius, todėl įdomu, kokie būsime po kelių tūkstančių metų. Ne taip svarbu, kokių formų, svarbu, kad jos atitiktų sveiką ir laimingą kūną.

Vietoj epilogo…

Žmogaus kūno dydžio, formų ir patrauklumo įvairovė tokia didelė, kad stebuklingas veidrodėlis galėtų veikti tik išnagrinėjus viso pasaulio populiacijų genotipus ir fenotipus, suradus optimalius pagal laiką, vietą, buvusią ir esamą aplinką fizinės būklės kriterijus, pasitelkus sumaniausius statistikos specialistus ir programuotojus. Bet paprasčiau būtų pasižiūrėti į paprastą veidrodėlį – tai, ką kiekvienas matote, maždaug 90 proc. ir yra gražiausia – čia, šiuo momentu, šioje populiacijoje, šioje aplinkoje…

Delfi.lt