Publikacijų archyvas » 2008 11 «

20
Lap
Tobulas vyras
Publikuota temoje: Dienoraštis

Vat skaitau straipsnį blog’e „Nykstančios rūšys: Pasakų personažas – tobulas vyras” ir mąstau…

Pasakų princo nėra… Bet yra realus Vyras, kuris „supranta, kad moterys yra moterys – su visais PMS, shopping mania, pletkais, valandas trunkančiais telefono pokalbiais ir vis tiek jas be proto myli. Savo moteriai jis negaili nei dėmėsio, nei laiko, nei pinigų. Jis netgi eina su ja apsipirkti,o kadangi, kaip jau minėjau, turi įgimtą stiliaus jausmą, geriau už bet kokį stilistą pasiūlo, ką rengtis. Su juo jautiesi saugi. Visapusiškai. Žinai, kad jis pakankamai rimtas, kad nepabėgtų su tavo geriausia drauge. Tu garantuota, kad jis pakankamai stiprus, kad apgintų tave nuo visų gyvenimo negandų, kad ir kokiu pavidalu jos bepasireikštų.Ir jis pakankamai protingas, kad neužgožtų tavęs savo tobulumu ir leistų tau visapusiškai pasireikšt. Iš viso, jis yra džentelmenas, ir visur ( taip visur ) pirmiausia galvoja apie moterį, o tik paskui apie save. Bet jis nėra nuobodus – per gimtadienį iš jo tikrai negausi pliušinio meškino ar kvepalų, kokius jau turi. Iš viso, niekada nežinai ko iš jo tikėtis – jis gali skaityti tau Šekspyro eiles prie jūros ar pasiūlyti nukeliauti į Paryžių jo motociklu.” Man pasisekė, aš turiu Vyrą, kuris yra netobulas, bet… pats geriausias  Man 

Kodėl aš taip sakau? Nes…

Jis yra pats vyriškiausias 

Jis yra labai suprantingas 

Jis išradingas ir nenuobodus 

Jis protingas ir nenustojantis domėtis, ieškoti 

Jis veržlus, energingas ir nepaliaujantis stebinti 

Jis svaiginančiai sexualus 

Jis moka vienodai džiaugtis mažytėmis smulkmenomis ir didžiulėmis dovanomis 

Jis turi vertybes, tikslus ir idealus! 

Jis kategoriškas tuomet, kada reikia ginti įsitikinimus 

Jis stiprus ir greta Jo aš jaučiuosi tokia… moteriška 

Jis – mano Zahiras 

Jis – mano Dainius 

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 1
19
Lap
Pitkerno sala
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Kai taip pavargsti nuo vis didesnio gyvenimo tempo mieste, kai norisi ramybės ir gamtos prieglobsčio, kai geidi, kad šurmuliuojanti, savais keliais lekianti žmonių minia aplink tave tiesiog… pradingtų, tada nukreipk akis į Pitkerno salą!

Pitkernas

Pitkernas – tai sala Ramiajame vandenyne. Jos plotas tėra 47 km², o populiacija… 48 gyventojai! :) Tai paskutinioji britų kolonijos statusą Ramiajame vandenyne išlaikiusi sala ir, beje, mažiausią gyventojų skaičių turinti šalis ;)

Pitkernas_map

1787 m. leitenantas W. Bligh išplukdė laivą, pavadinimu „Bounty” į Ramųjį vandenyną. Kelionės tikslas – parvežti tam tikrą mėsingus vaisius duodantį augalą, kurį planuota auginti Karibuose (vaisiai turėjo tapti pagrindiniu maistu vergams). Pasiekusi Taitį, gavusi reikiamus augalus, laivo įgula pajudė link Karibų. Kelionė buvo ilga ir varginanti… 1789 m. balandžio 28 d. dvylika įgulos narių sukėlė maištą laive. Vėliau supratę, kad grįžti į gimtąją Angliją negalės, nes bus nubausti už maištavimą, jūreiviai apsistojo mažytėje saloje – Pitkerne.

Bounty_1

Dabartiniai pitkerniečiai yra „Bounty” laivo jūreivių ir Taičio salos aborigenų palikuonys.

Bounty_2

1937 m. populiacija buvo pasiekusi NET 233 gyventojų! :)

Istorija apie sostinę Adamstauną :) Šalies gyvavimo periode buvo toks laikotarpis, kai saloje tebuvo likęs gyvas… vienas vyras! Taip, jūs mąstote teisinga linkme :-) jo vardas buvo Adamas :) Vėliau jo garbei sostinė (o kartu ir vienintelis gyvenamas miestas saloje) buvo pavadinta Adamstaunu.

Adamstown

Pitkerno sala online -> čia

Beje, yra sukurtas net filmas, pasakojantis „Bounty” laivo maišto istoriją – „Maištas laive” („Mutiny on the Bounty„)

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 3
15
Lap
Manipuliacijos vadovas padoriems pilieciams
Publikuota temoje: Apžvalgos

Manipuliacijos_vadovas Kai viena mano itin ngerbiama dėstytoja prabilo pačių gražiausių žodžių tirada apie Robert-Vincent Joule ir Jean-Leon Beauvois knygą „Manipuliacijos vadovas padoriems piliečiams„, ryžausi sukaupti visas valios pastangas ir perskaityti. Neklydau :) Valios skaityti tokį šlamštą prireikė daug :D Bet norėjau būti garantuota diskusijoje ir jaustis užtikrintai, o tam privalėjau įveikti šitą birzgalą.

Pirmas įspūdis, kuris nepakito ir perskaičius visą knygą – leidinys skirtas amerikietiškojo tipo skaitytojams! Kaip suprasti? Na, autoriai kalba apie tokius… savaime suprantamus dalykus! Arba tai, arba aš nesąmoningai įvaldžiusi manipuliavimo meną :D

„Didelio populiarumo sulaukęs garsių Prancūzijos psichologų veikalas…„, „Ši knyga kai kuriems žmonėms neturėtų pateikti į rankas…„, „Supratę, kaip veikia įkliuvimo į spąstus metodas, išmoksite nebeįkliūti.” – tokie ir panašūs pompastiški pasisakymai apie knygą mane prajuokino :) Pavyzdžiai, pateikiami knygoje, yra pirmoko lygio :) Pats parašymo tonas mane erzina – tarsi autoriai kalbėtų su protiškai atsilikusiais skaitytojais (Teletabių sindromą įžvelgiu :D )!

Kokią manipuliaciją analizuoja? Na, nuoširdžiai prisipažinkite, negi iš tiesų iki šios „nuostabios” knygos nieko nė neįtarėte apie prekybininkų naudojamą jauko manipuliaciją? O apie scenarijų, kai iš pradžių paprašęs nerealiai daug ir gavęs neigiamą atsakymą, pereini prie kur kas mažesnio prašymo, kuris realiai ir yra tavo tikslas, ir į pastarąjį gauni teigiamą atsakymą, nes prašomasis, įvertinęs teiginių svorį ir pastangas, kurias jam reikėtų panaudoti abiem atvejais, išsirenka sau palankesnį, pamiršdamas, kad realiai jis turi pilną teisę atsisakyti padėti abiem atejais? Na, o kaip tas paruošiamasis efektas, kai iš pradžių, tik tam, kad susitabdytum skubantį žmogų, klusteli jo, kiek valandų, o tada jau, kai žmogus vis tiek sustojo, puoli su savo tikruoju tikslu, prašymu?

Taip, sutinku, galbūt amerikietiškojo tipo visuomenei, kur žmonės yra atpratę skaityti, domėtis, šviestis, kur gyvenama daugiau praktika, net nesigilinant į teoriją, tokia knyga ir gali sulaukti pasisekimo, nustebimo ir pan. Bet nesinori tikėti, kad Lietuvoje ji būtų įvertinta kaip „didelio populiarumo sulaukęs veikalas„… Deja, tokia statistika verčia suabejoti:

Manipuliacijos_vadovo_ivertinimas

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 3