Visgi turiu apie tai pakalbėti

Šiandien perskaičiusi Rasos Baločkaitės straipsnį „Eik tu megzt…„, tikriausiai, kaip ir daugelis pasigavau paskutiniąją jo pastraipą, kurią pacitavusi Facebook’e, susilaukiau komentarų, paskatinusių pamąstyti giliau šia tema ir padiskutuoti pačiai su savimi (viešai )

„Kai per TV pamatau šitas (t.y. „Olialia”) pupytes, dosniai eksploatuojančias moteriškas grožybes, norisi man jas pasiųst kuo toliau. Bet, kai pagalvoji – absurdiška žmogų siųsti ten, kur jis jau ne kartą ir –su džiaugsmu, neabejotinai – pabuvojo. Šitaip jų jau nepagąsdinsi. Todėl, mintyse sakau – „Eik tu, Oksana, megzt…“ Nes Plutarcho tu juk neskaitysi, todėl, sakau – eik tu megzt.” (R. Baločkaitė)

Anot Tomo, mums, damoms, derėtų paprasčiausiai liautis pavydėti Nes „jei papai dideli ir šviesi galva, tai nereiškia, kad knygų neskaito ir nemezga ;)” Apie tai jau kažkada rašiau savo blog’e įraše „Grožis vs. protas„, beje, taip pat sulaukusiame gausos komentarų ir atgarsių interneto platybėse, nes tai, kaip Gedas pastebi, yra tikrai opi ir populiari tema visuomenėje tiek svarbi, jog „debilių” ir „pedofilų” demaskavimas turėtų būti įtrauktas į visų dieninio švietimo įstaigų programas… šalia tokių disciplinų, kaip vadyba bei baldų gamyba.” Taigi kartoti pamąstymų, išsakytų minėtame savo įraše, nenorėčiau, tik trumpai reziumuosiu, kad, manau, jog jei tiek laiko skiri išvaizdai puoselėti ir jai gludinti iki photoshop’inio tobulumo, tai paprasčiausiai fiziškai jo nebelieka/mažai lieka protiniam savęs tobulinimui.

Tomas teisingai pastebi, jog „negražu sutikti ir iš karto palydėti žmogų pagal drabužį„, su kuo nesutikti negaliu, nes pati nepakenčiu standartinių etikečių klijavimo ir dėliojimo į lentynėles pagal vieną kurpalių. Bet kita vertus, juk dažniausiai drabužis, t.y. viešoji tavo savęs demonstracija, tampa tavo gyvenimo stiliaus bei siekių veidrodžiu, parodo tavo požiūrį į save patį bei tave supančiuosius. Taip, sutinku, kiekviena taisyklė turi išimčių bet jos vienetinės, antraip, būtų keistina pati taisyklė

Vertinant „Olialia” mergaites, tikrai tikiu, jog jų tarpe yra tokių, kurios pasvėrusios ir įvertinusios visus pliusus ir minusus, nusprendė išnaudoti šią sritį kaip elementariausią darbą, tačiau lygiai taip pat stipriai tikiu, jog didžioji jų dauguma pasirinko šią sritį kaip patį nuoširdžiausią ir trokštamiausią gyvenimo kelią, nes tokia kasdienybė yra jų siekiamybė ir įgeidžių viršūnė, o pastarosios ir sukrenta į tą kategoriją, kurios nei Plutarcho skaito, nei mezga Jei būryje šviesiaplaukių didžiakrūčių merginų atsiras patenkanti į pirmųjų apibūdintų tarpa, ji neįsižeis ir nesureikšmins tokių pasvarstymų, nes rinkdamasi tokį darbą, įvertino bendrame pakete atkeliaujančias pasekmes. Tuo tarpu tosios antrojo tipo pupytės ims urgzti ir skalyti, kaip tie maži, baisiai piktais besijaučiantys, bet nieko realiai nenugąsdinantys šunyčiai, nes jos, suvokiančios tokį kelią kaip vienintelį teisingą, tikėjosi vieno – būti tik teigiamai vertinamos ir minios nešiojamos ant rankų.

Dar susimąsčiau apie moters kūno kultą bei jo supopsintą demonstraciją. Mes visi jau matėme tiek suspaustų ir iš palaidinių iškirpčių besiveržiančių papų bei tobulų talijų, jog dar vienas toks primygtinai siūlomas reginukas, išvystas bet kur – gatvėje, kavinėje, klube, pliaže ir t.t., nebesukelia… jokių emocijų Persivalgius vieno, pradedama dairytis kito patiekalo Todėl kai vulgarus kūno demonstravimas pasidaro nebeskanus, imama dairytis kur kas kuklesnio ir labiau pridengto varianto, tiesiog jaukiai įsitaisiusio prie kampinio kavinės stalelio ir skaitančio knygą ar tiriamai stebinčio praeivius gatvėje, šokančio draugių ratelyje, tyliai besimėgaujančio gaivaus ežero vandens teikiama ramybe, o ne demonstratyviai besiglostančio pakrantėje ir ryškiai per garsiai aikčiojančio, koks neva nepakeliamai šaltas vanduo. (Kažkodėl prisiminiau tą Pranskės akių numylėtą mergaitę, šeštadienį bėgiojusią Panemunėje, kurios tikrai išraiškingas kūnas nedvelkė atgrasiu, veik arabų turgus primenančiu siekiu būti parduoda preke, o tiesiog bėgiojo vardan sporto, o ne dėl savidemonstracijos.)

Man patinka gražios moterys, atkreipiu dėmesį į gatvės tylą skaldančią savimi pasitikinčių žingsnių kaukšėjimu merginą, vertinu sveiką sportišką kūną ir, užsipulkite mane biseksualumu :), galiu nuoširdžiai pagirti ir įvertinti gražų moterišką užpakaliuką, iškilias krūtis, ilgas glotnias kojas ar taikliai privalumus išryškinantį makiažą. Tačiau nepakenčiu kičo ir protu nesuvokiamų kraštutinumų, kai, pvz., prie -20 laipsnių žygiuojama pamėlusiomis iš po mini sijonėlio demonstruojamomis kojomis arba kai bandoma įrodyti, jog chemijos lizdu tapusi šieno kupeta ant galvos turi kažką bendro su sveikais, vilnijančiais, moterišką seksualumą atspindinčiais plaukais ir t.t., ir pan.

Taigi aš tikrai nieko prieš apvalias vidutinio greipfruto dydžio krūtis, kurių kontūrai regimi iš po drabužių, bet nuoširdžiai nesuprantu, kam reikia dirbtinai versti lauk iš po palaidinės ne tik krūtis, bet ir liemenėlę. Aš už erotiką, bet laiku ir vietoje Aš už tvarkingą grožį, bet prieš plastmasės kišimą į kasdienybę. Aš už patrauklias ir seksualias merginas, bet ne už pRatrauklias „Olialia” mergaites (ar bent tokį jų prodiuserių parinktą viešąjį jų įvaizdį )