Pakalbėkime apie ją Nes tai viena įdomesnių, mano požiūriu, ir labai gerai praktikoje atsispindinčių teorijų Be to, apie savo gyvenimo piramidės laiptelius vis susimąstau jau keletą savaičių

Taigi, pirmiausia, kas tai tiems, kas nėra susidūrę:

A. Maslow piramidė

Trumpai – tai gyvenimiškųjų poreikių susluoksniavimas. Pažymėtina tai, kad kol nepatenkini žemesniojo poreikio, negali judėti prie sekančio.

Pirmoji pakopa – išgyvenimui būtini realizuoti poreikiai. Čia sukrenta maisto, miego poreikiai, noras ir siekis būti sveiku, išvengti ligų ir susižalojimų. Juk žmogus išalkęs ieško maisto, pavargęs stengiasi numigti, o vengdamas skausmo ir sužalojimų, gūžiasi, bėga ar kaip kitaip gelbėjasi.

Antroji pakopa – saugumas. Žmogus nori būti saugus. Saugus fiziškai. Saugus emociškai. Stogas virš galvos suteikia saugumo pojūtį. Žinojimas, kad ryt eisi į darbą, taip pat paskatina jaustis saugiu. Orientavimasis situacijoje, supratimas, kad įvyks, jei pasielgsi vienaip ar kitaip, taip pat gimdo saugumo pojūtį. Žmogus jaučiasi nesaugus tada, kai jį puola netikėtumai. Jis dvejoja savimi ir aplinkiniais, kai atsiduria svetimoje ir jam nesuvokiamoje aplinkoje. Žmogus tiesiog nori jaustis patogiai tam, kad galėtų lipti ant trečiosios poreikių piramidės pakopos.

Trečioji pakopa – bendrumo, ryšių poreikis. Kartais mes norime pabūti vieni. Bet niekada nenorime būti vieniši. Labai retas kuris iš mūsų geidžia visą gyvenimą praleisti vienas, užsidaręs savoje mažutėje erdvėje ar išplaukęs į visiškai negyvenamą salą. Žmogus – bandos gyvūnas, jei leisite taip grubiai pastebėti Mes buriamės į bendruomenes, formuojame visuomenes.

Šios pakopos poreikių nepatenkinimo skauduliukus pati pajuntu kartas nuo karto. Kaip didieji komunikatoriai sako, nekomunikuoti neįmanoma Aš negaliu nebendrauti. Man to reikia, tarsi augalui saulės šviesos ir vandens Jaučiuosi liūdna tuomet, kai atsiskiriu. Žinoma, kartas nuo karto norisi pabūti vienai. Bet tai tik kartais. Ir labai labai kartais Puodelis kavos su drauge, biliardo partija su kursiokais, smagi popietė su bendradarbiais, jaukus saulės palydėjimas su mylimuoju – tai akimirkos, kada būna gera! O kartais užtenka ir tiesiog pažiūrėti filmą, spektaklį, paklausyti koncerto ar patylėti drauge… Bet drauge… Būnant šalia… Aš paprasčiausiai labai sunkiai pakeliu vienatvę.. Esu tarsi šuniukas, kuriam gera būti būryje, o ne laukinė katė, kuri mėgsta slampinėti viena…

Ketvirtoji pakopa – pagarba sau ir kitiems. Kuomet turi stabilų finansinį pagrindą po kojomis, namus, į kuriuos gali sugrįžti, žmogų, kurio būni apkabintas, ateina laikas siekti įvertinimo ir pagarbos. Visi norime būti pripažinti – savo srities specialistai, savo talento virtuozai, savo gebėjimų asai. Tai nėra puikavimasis, tai tiesiog poreikis išgirsti, jog tai, ką darai, darai tinkamai. Ir tam nereikia pjedestalo! Klaidingai mąsto tie, kurie pripažinimą sieja su kaitrių scenos lempų apšvietimu. Dažnai reikia kur kas mažiau – subręstančio suvokimo, kad įvaldei įgūdžius ir artimiausių žmonių ar tos srities specialistų paskatinimo nenuleisti rankų ir judėti pirmyn. Kai įgyji tai, pasieki aukščiausią poreikių pakopą.

Penktoji pakopa – savirealizacija. Jautiesi visaverte asmenybe tik tada, kai manaisi tinkamai išnaudojąs savo laiką, t.y. kai gaunamas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kaštus.

Tai man beprotiškai aktualu! Savirealizacija yra siekis, prie kurio prisilietus būnu pati laimingiausia, kuomet saulė šviečia skaisčiau, dangus atrodo žydresnis, vėjo gūsis gaivesnis, o vanduo skaidresnis. Tuomet rytai atrodo tokie malonūs, nes išaušta dar viena diena, kai mano darbas duos sultingų vaisių, o vakarai atrodo romantiškai jaukūs, nes gali apmąstyti dienos veiklas…

Kur esate Jūs?