Sveiko sarkazmo dozė iš Delfi.lt 
Klysta tie, kurie sako, kad Dievo mobilusis įslaptintas, išjungtas arba sugedęs, kad Jis pats yra kurčias, aklas, abejingas žmonių reikalams, o gal net seniai nebegyvas. Nieko jie neišmano. Neskaito laikraščių. Nesidomi politika. Negyvena Lietuvoje. Nežino, kad mūsiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) naudojasi privilegijuota prieiga prie Jo ausies ir mielai visai šaliai viešina pokalbių turinį.
Štai, pavyzdžiui, ministro patarėja Elena Urbonienė Pasaulinei gyvybės dienai paminėti skirtame renginyje išreiškė mintį (tiksliau, emanavo, transliavo, medijavo Tiesą), jog… Dievas pasaulio kūrimo misiją patikėjo šeimai (išvadas nesunku pasidaryti patiems: pirma, šeima – kaip ją supranta SADM – yra šventa institucija, Dievo įpėdinė ir atstovė žemėje; antra, visi, šeimą suprantantys kitaip – antivalstybiniai, antitautiniai netikėliai).
“Deja, įsivyravo pažiūra, kad moteriai svarbiau karjera nei motinystė, kad veikla už šeimos ribų vertingesnė nei vaikų auginimas ir auklėjimas, todėl moterys motinystę atideda neapibrėžtam laikui arba savo kūdikį palieka svetimų žmonių globai ir išskuba į tarnybą” – tęsia ministro patarėja, Dievo vardu bardama “nusidėjėles”, kurių interesų ratas neapsiriboja trimis K (gražu, kai patarėja teisingai mąsto, tik ką, taip mąstydama, ji pati veikia ministerijoje – nejau, baisu pagalvoti, karjerą daro?).
Be abejo, teigti, kad ministerija kalbasi su Juo pati viena, visą rūpestį “nusidėjėlių” dvasine būkle vilkdama ant savo neitin tvirtų (kritikų apkandžiotų) pečių (tie kritikai tai kaip kokie pasiutę šunys – tik loja ir kanda: “Jūs matote, kas aplink darosi, kaip sunku ministrui išlaikyti orią motinystės poziciją”), nebūtų teisinga (bjaurybės kritikai – ministras, kaip galima spręsti iš patarėjos žodžių, jau ruošiasi motinystės atostogų išeiti, sunku jam išstovėti pozicijoje paskutines savaites, o jie vis puola).
Ne, ministeriją remia; ir ne bet kas, o dvasinis elitas – yra dar Lietuvoje garbingų, išmintingų, iniciatyvių žmonių, neabejingų moterų moraliniam tyrumui; tie žmonės dar nemirė. Pačiu laiku jie kreipėsi į Seimą, prašydami stabdyti “moralinę degradaciją”, besireiškiančią nedorų moterų nedorais pavardžių pokyčiais (atsirado, įsivaizduojate, tokių, kurios nebenori vadintis –ienėmis ir „šventą priklausymą šeimai” iškeičia į savarankiškesnės tapatybės konstravimą, nors dar vadovėliuose septintokams paprastai ir suprantamai buvo išaiškinta, kad tiktai tapusi -iene moteris įgauna šiokią tokią vertę).
Tikri gudragalviai! Užčiuopė pačią esmę – jei moterų nesutramdysi pavardėmis ir ministerijos potvarkiais, jei nepagrįsi tų potvarkių ir normų kumščiu bei dieviška valia, jei “neišaiškinsi” joms jų “tikrosios vietos” ir “paskirties”, tai ir nebenorės jos ilgainiui toje žavingoje “vietoje” užsibūti, ir nebesileis, kad joms kažkas kažką apie jas pačias aiškintų, o jau baisiau tai nieko nebegali būti! Galėjo jie dar pasiūlyti uždrausti kelnes ir įsakyti privalomai ryšėti skareles – jos irgi rodė “šventą priklausomybę šeimai”, ištikimybę tradicijai, moralinį tyrumą bei (o tai, tų laikų kalba kalbant, yra tas pats) subordinaciją vyrui. Arba (dar geriau) atgaivinti praėjusio amžiaus realiją įrašyti moterį į vyro pasą, užuot išdavus jai atskirą – gražesnio “šventos priklausomybės šeimai” ir “sutuoktinių vienovės” simbolio juk būti negali, ar ne?
Tik kas liks iš šių gražių idėjų, jei prezidente išsirinksime –aitę? Vaje, vaje…Argi ne spjūvis “šventai šeimos institucijai”, moralei ir protėvių papročiams? Pačiai ministerijai ir Dievui, patarėjos lūpomis nedviprasmiškai pasmerkusiam “karjeristes”? Gerai bent, kad esama Lietuvoje “analitinės publicistikos”, nesibijančios atverti piliečiams akis ir sugretinti tokią kandidatę, pavyzdžiui, su… Alma Jonaitiene (triuko implikacija, aišku, neišsakyta tiesiai: „Gerbiami žiūrovai, patys matote, kad Dalios Grybauskaitės asmeninį gyvenimą gaubia didžiuliai miglos debesys, slepiantys ne mažiau baisią paslaptį nei Jonaitienės atveju, nes moteris be vyro ir vaikų yra ne mažiau monstriška mįslė, nei vaikų žudikė – štai todėl mes jas ir gretiname.”).
Dar nejuokinga? Na, tokiu atveju, joks Dievas nebegali jūsų smegenims padėti. Net jei turėtumėte Jo mobilųjį. 
Tikrų tikriausia Fyfa – baltutė pamaiva 
katytė 
Knyga „Tik su dukra” – tai Betty Mahmoody gyvenimo istorija. Amerikietės, ištekėjusios už iraniečio, ir patyrusios tai, ko nei viena iš mūsų nenorėtumėme – buvusios įkalintos prieš savo valią svetimame krašte, toli nuo artimųjų, nuo savų, nuo pasaulio, kurį suvoki, kuriame gyvenai ir kuriame tetrokšti vėl atsidurti…
Loading ...
Atsiliepimai