Publikacijų archyvas temai »Laisvalaikis «

20
Spa
Kelionė į vandenyno gelmes 3D
Publikuota temoje: Apžvalgos, Laisvalaikis

Kadangi orų už lango jau tikrai nebegali pavadinti vasariškais, tai sumąstėm užsiimti TV-diving’u (chuckle), o jei tiksliau, tai šiandien panorau panardyti kartu su išreklamuota filmo „OceanWorld 3D” vėžliuke. Niurktelėjome į platųjį kino ekraną ir… po filmo pamąsčiau, kad pastaruoju metu parsisiųti nardymo tipo filmai ir pažiūrėti namie buvo kur kas įspūdingesni ir vertingesni nei pastarasis…

Tačiau visiškai supeikti neturėčiau, o ir nenorėčiau, nes žmonėms, kurie niekada netyrinėjo povandeninio pasaulio, „Kelionė į vandenyno gelmes 3D” tikrai taptų įdomiu pasigrožėjimu. Tiesa, vaizdų galėjo ir kur kas gražesnių bei spalvingesnių parinkti, kas žmonėms sudarytų kur kas gilesnį įspūdį ir priverstų aikčioti bei nuoširdžiai grožėtis. Pastarasis man paliko daugiau „išgelbėkime gamtą ir nykstančiąsias vandens gyvūnų rūšis” filmo įspūdį nei supažindino su povandeninio pasaulio grožiu.


Apmaudoka, kad visi Lietuvoje matyti 3D filmai stokoja efektų – šiandien keliaujant į vandenyno gelmes vos kelis kartus pasijutau tarsi tikrai niurktelėjusi. Bet, kaip Dainius pasakė, nesitikėk gauti virtualios realybės efektų, iki jų dar teks palūkėti ;)

Taigi nuoširdžiai apie filmą – vertą pažiūrėti, jei nesi nardęs, bet realiai 20 litukų galima ir vertingiau panaudoti, o su povandeniniu pasauliu supažindintų BBC pristatytas aštuonių dalių dokumentinis filmas „Vandenynai„.

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 1
17
Spa
GeoCaching’as Ukmergėje
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Išbandėjusiai trokšdama turiningo savaitgalio auksinio rudens gamtos apsuptyje, net krykštavau iš laimės, kai šeštadienį išsiruošėme pa’geocach’inti (clap)

Pirmiausia nuskuodėme į savo paruoštą slėptuvę Dumsių raketinėje bazėje, iš kur norėjome perkelti keliauninką TravelBug’ą. Pasitaikė labai smagus toks – keliaujantis dantų šepetukas :) Tiesa, jis labai norėjo keliauti po Skandinavijos šalis, pasiekti Suomiją, bet keliauninkai, šiek tiek jo neatsiklausę, atvežė jį į Lietuvą. Na, nieko, pamatyti visokius kraštus juk yra įdomu ;)

Judėdami iš Jonavos link Ukmergės, stabtelėjome Deltuvoje, kur aprašymas bylojo, kad senos bažnyčios griuvėsiuose rasime lobį. Kai pamačiau vietą, akimirkai sustingau, nes tie senoviškos bažnyčios likučiai, skendintys auksinio rudens vandenyne, atėmė žadą… :O

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Deltuvos bažnyčios griuvėsiai

Lobį rasti buvo labai nesunku, bet aplankyti vietą tikrai verta. Užbėgant įvykiams už akių, papasakosiu, kad grįžtant namo draugai taip pat nusprendė paimti pastarąjį lobį. Jau buvo gerokai po vidurnakčio, todėl stebėti juos, žengiančius į tamsą, o po to žibintų šviesos raižomis ir keisčiausius šešėlius skleidžiančius bažnyčios griuvėsius, buvo tikrai įspūdinga ir žavu :)

Taigi atradę Deltuvos lobį, patraukėme prisijungti prie kitų komandos narių, jau lūkuriuojančių mūsų prie Baltijos kelio 10-mečio paminklo. Deja, po paieškų po akmeniu, ant akmens, miškelyje už tvoros ir po tvora bei visur kitur, kur tik mūsų laki fantazija pasufleravo, teko nusivilti :( Antrasis lobis nerastas…

Pminklas Baltijos kelio 10-mečiui

Pminklas Baltijos kelio 10-mečiui

Kupini ryžto, juk tai tik dienos pradžia, patraukėme ieškoti Mūšios rezervato lobio. Žinodami, kad pastarasis turi būti prie kelmo, ėmėme tyrinėti visus ant kalvelės rastus kelmus…

Kasam kasam, ieškom ieškom...

Kasam kasam, ieškom ieškom...

Po atkaklių kasinėjimų ir spėliojimų jau buvome beprarandą viltį, kai išgirdome Dainiaus švilptelėjimą „Radau!” Deja, pribėgus teko nusivilti – lobis buvo išdraskytas ir visiškai sunaikintas :( Matyt, ne tik žmonėms, bet ir kažkokiam žvereliui parūpo dėžutės turinys.

Sunaikintas Mūšios rezervato lobis :(

Sunaikintas Mūšios rezervato lobis :(

Nors pradžia nepasirodė daug žadanti, bet mes ne iš tų, kurie linkę nuleisti rankas ;) Todėl nužygiavome per miškelį ieškoti partizanų kelio lobio. Kiek paėjėję pamatėme, kad kelią mums pastos upelis, todėl sugrįžę sėdome į mašinas ir patraukėme ieškoti kito priėjimo.

Didžiosios kovos apygardos Partizanų parkas

Didžiosios kovos apygardos Partizanų parkas

Partizanų kelio slėptuvė įrengta ant gražaus kalnelio, atveriančio žavų peizažą – tvenkinį bei nenumaldomai šniokščiančią jo užtvanką, rudens nuspalvotus miškus. Šįsyk lobį radome! (clap) Tik apmaudu, kad jis buvo visas peršlapęs, tačiau savo „gėrybių” maišiuke radusi užspaudžiamą maišiuką bei Vytui parūpinus naują baltą lapą, operatyviai išsprendėme susiklosčiusią situaciją :)

Partizanų tako lobis

Partizanų tako lobis

Pajutę savyje pabundančią diggeriavimo sielą :), toliau nurūkome į Kopustėlių zenitinės artilerijos bazę, kurioje keli kolegos jau buvo buvę anksčiau, deja, paieškų nevainikavę sėkme. Bet šįkart ryžto ir užsispyrimo turėjome pilnas kišenes, taigi be lobio nusprendėme neišvykti ;)

Būtinas pastebėti, kad pastarasis lobis yra lydimas mistinių dalykėlių – kiekvienas lobio ieškotojas susiduria su labai jau grybaujančiomis koordinatėmis, kas yra neįtikėtina, nes kažkokia radiacija, elektromagnetiniai laukai ar visi kiti panašūs dalykėliai šiaip jau neturėtų veikti iš palydovo atskriejančios informacijos… Bet ši mistika suteikia savotiško šarmo, naršant po karinės bazės griuvėsius ;)

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Kopūstėlių zentinės artilerijos bazė

Komandai išsibarsčius po neaprėpiamus miškus, pradėjome šniukštinėjimą, kurį galiausiai vainikavo džiugi žinia – lobis rastas! (clap) Tiesa, kur kas toliau, nei sufleravo dvejos internete nurodytos koordinatės… todėl rastas dėl to, kad paprasčiausiai buvo tikrinami visi aptikti bunkeriai, bet šito lobio paieškose buvo svarbu ne priemonės, o tikslas ;)

Šįkart kolegos numėmė trigubai tikslias koordinates, tikėkimės padėsiančias kitiems ieškotojams ;)

Trigubo tikslumo koordinatės ;)

Trigubo tikslumo koordinatės ;)

Iki pat sutemų dar tyrinėję bazę, galiausiai patraukėme į Ukmergę, kur planuose buvo dar geras pluoštas lobių.

Tiesiu taikymu nuvykome prie gana įspūdingo net naktį Ukmergės piliakalnio, kuris pasitiko 128 laiptelių pakopomis ;) Kiek paskaičiavę ir patyrinėję, greitai aptikome lobį :)

Ukmergės piliakalnio lobis

Ukmergės piliakalnio lobis

O tada buvo būtina pasistiprinti ;) Pareklaminsiu, nes tikrai verta – kolega parodė įstabią „Focus pica” maitinimo įstaigą, kurį mane pakerėjo interjeru bei ne tik mielu (ir kai ką viliojančiu ;) ) aptarnavimu, bet ir maistas toks, kur tiesiog būtina pirštus apsilaižyti ;) O kainos – nesikandžiojančios ;)

Po tokios skanios vakarienės iš pradžių kiek tingiai, bet vėsaus oro išjudinti patraukėme į naktinį pasivaikščiojimą po Ukmergę. Pirmiausia nuskynėme Ukmergės bažnyčios lobį, kur teko lipti per tvorą, nes naktį, žinoma, varteliai užrakinti :) Bet dėl tokio tikslo, o ne vandalizmo, kartais juk galima ;)

Ukmergės bažnyčios lobis

Ukmergės bažnyčios lobis

Toliau ėmėmės multi-cach’o. Taigi, broliai kurmiai, paskaičiuokime :) Tokie mane ypač vilioja, nes smagu paspręsti užduotėles, paskaičiuoti lygteles :) Atradę Ukmergės vandens bokštą, sužinoję, kuomet Ukmergės gyventojams buvo pradėtas tiekti vanduo (1932 m 8-) ) pagal antrąsias koordinates suradę mislingąjį pastatą, kuris turėjo mums pasufleruoti du žodžius, padėsiančius išspręsti antrąją lygtį, galiausiai pasiskaičiavome galutines koordinates ir visai lengvai suradome lobį :)

Montego Bay lobis

Montego Bay lobis

Montego Bay lobio atradėjai :)

Montego Bay lobio atradėjai :)

Dar nepavargot? Nes mes tai ne :)

Toliau patraukėme link kiek nejaukaus, bet kartu intriguojančio lobio, paslėpto miesto stačiatikių kapinėse…

Lobis kapinėse... brrr...

Lobis kapinėse... brrr...

Ne, mes ne vandalai i rne kapinių plėšikai ;)

Ne, mes ne vandalai i rne kapinių plėšikai ;)

Ilgai tyrinėjome kapines juosiančią tvorą, naktyje bandėme įžvelgti ir nuspėti tai, į ką sufleravo lobio nuoroda – reikia gerų akių ir taiklaus mąstymo, bet nesėkmingai :( Galiausiai sutrikę nuo nepaliaujamai kankinusio pojūčio, jog tai nėra geriausia vieta lobiui slėpti, patraukėme ieškoti micro-lobio, paslėpto kur kas padoresnėje vietoje – Ukmergės autobusų stotyje.

Pirmą kartą mačiau tokią mažą dėžutę!!! :) Amazing, ar ne? :)

Ukergės autobusų stoties micro-lobis

Ukergės autobusų stoties micro-lobis

Grįžinėjant link automobilių, turėjome praeiti pro tas pačias išniukštinėtąsias kapines. Ir įvyko eilinis kolegos Pranksės sužybėjimas – rodos, tiesiog eidamas pro šalį, tūptelėjo vienoje vietoje prie tvoros, kyštelėjo ranką į, rodos, visų šimtą kartų išžiūrinėtą skylę ir… ištraukė oranžinę dėžutė, kurioje ir tūnojo tas keistasis lobis :)

GeoCach’inimas GeoCach’inimu, bet kai pamatai keistus betoninius „grybukus” kyšančius ant kalvelės, diggerio širdis negali nepabusti :) Atradę įėjimą, tiesa, užvirintą grotomis, pasmalsavome :) ir pirmiausia, žinoma, mūsų landusis Vytas visai lengvai šmurkštelėjo pro tarpą vidun. Negalėjau nustygti vietoje, todėl sparčiai metusi į šalį rankinę ir striukytę, taip pat lengvai prasirangiau pro plyšį :) Dainiui teko kiek paplušėti, bet ir jo stotas pralindo į vidų :) Deja, Pranskės raumeningoji krūtinė (chuckle) tapo kliūtimi, bet mes pažadėjome ką nors įdomaus būtinai parnešti ir patraukėme tamsiu koridoriumi gilyn į požeminę slėptuvę.

Tik šmurkšt ir jau viduje ;)

Tik šmurkšt ir jau viduje ;)

Nuoširdžiai nustebome radę tokią sąlyginai tvarkingą (pagal apleistųjų slėptuvių standartus :) ) aplinką. Neskaitant kelių jaunuolių „meninių” apraiškų ant sienų ir vos keletos padegusių sienų bei paardytų vietų, tai slėptuvė atrodė taip, kad, kaip sako kolega, iš bėdos gyventi galima būtų ;)

Jauku beveik kaip namie ;)

Jauku beveik kaip namie ;)

Į dienos temą atradome savotišką lobį ir čia – puikiai išsilaikiusias rusiškas kabinetų lenteles („ryšių specialistas”, „sekretorė-mašinistė”, „aplinkos apsaugos ministerija” ir t.t., ir pan. :) ), kurias ir prigriebėme dovanų lauke pasilikusiems kolegoms, žinoma, parinkę kiekvienam pagal prasmę ;)

Dovanėlės draugams :)

Dovanėlės draugams :)

Dieną vainikavome šalia Ukmergės aplinkelio esančiu lobiu tarp uolų, kuriame ir palikome savo smagųjį TravelBug”ą dantų šepetuką, tikėdamiesi, kad netoliese judraus kelio esančią slėptuvę kas nors greitu laiku aplankys ir TB nukeliaus į išsvajotąją Skandinaviją ;)

Taigi trumpai apie dienos laimikius :)

11 ieškotų lobių, iš kurių net

9 rasti (clap),

1 nerastas :( ir

1 sunaikintas :(

I like it ;)

 Žymos: , ,
 Jūsų nuomonė
11
Spa
J.S. Bach Mišios h-moll
Publikuota temoje: Apžvalgos, Laisvalaikis

Šį sekmadienį pašventėme kultūrai. Ir ne bet kokiai, o klasikinės muzikos nuostabiam koncertui, kuriame skambėjo jungtinio choro iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos, penkių solistų balsai bei Lietuvos kamerinio orkestro įstabiai atliekama muzika.

Paminėti Tarptautinę baltosios lazdelės dieną choras „Vilnius“, kuriame, beje, dainuoja ir mano mama :) , pakvietė muzikos mylėtojų pripažinimą pelniusius Upsalos katedros (Švedija) ir Olštino kultūros centro (Lenkija) kamerinius chorus. Jungtinis trijų šalių dainininkų ansamblis ir internacionalinis solistų kvintetas atliko J. S. Bacho Mišias h-moll. Didžiausių muzikos autoritetų manymu, tai pats didingiausias ir giliamintiškiausias visų laikų muzikos kūrinys.

Kalbėti apie mišias bei vertinti tokį kūrinį Dievą netikinčiam asmeniui yra sunkoka. Tačiau į koncertą jokiais būdais nebūtina žvelgti tarsi į bažnytines apeigas – tai meno, vertės ir pagarbos jausmą žadinančio chorų susidirbimo, skaidraus ir tyro solistų balsų skambesio bei kvapą užgniaužiančio orkestro virtuoziškumo darinys.

J.S. Bacho Mišios h-moll yra XVI a. Venecijoje gimusio koncertinio tipo mišios, laikomos baroko epochos šio žanro šedevru. Teigiama, jog pirmosios busimų mišių dalys buvo sukurtos XVIII a. pirmaisiais dešimtmečiais valdžiusiems Saksonijos kiurfiurstams Augustui II ir Augustui III, kurie pasižymėjo didele parama muzikos, poezijos ir tapybos pasauliui. „Kyrie” – tai tarsi malda mirusiajam Augustui II, o „Gloria” – tai Augusto III šlovinimas.

„Didžiulį dangiškos vaivorykštės spindėjimo įspūdį palieka J. S. Bacho Mišios h-moll. Jose, kaip ir Pasijose pagal Matą ir Joną, kalbama apie svarbiausias būties tiesas, apie krikščionišką meilę, apie Dievą ir žmogų. Pasijose pateikta Kristaus žemiškojo gyvenimo istorija, jo kančios ir mirtis. Užuojautos ašaros, dvasinis sukrėtimas ten atspindi mistinį susiliejimą su Dievu per jo meilę. Nieko panašaus nėra Mišiose. „Tai neperregimas ir aklinas sferinis statinys“ (O. Mandelštam). Arijos, duetai, chorai nesuteikia galimybės užjausti Dievą kaip kenčiančią, mirtingą ir artimą žmogui būtybę. Milžiniško kūrinio prasmė paslėpta nuo klausytojų. Akinanti šviesa, spindintys trimitų tembrai, žėrintis D-dur. Nepermatomas šviesos žiedas, akinantis Dieviškosios esybės spinduliavimas, apjuosiantis absoliučią tamsą. Pagal vokiečių mistikos tradiciją Dievas yra nemateriali substancija – aukso spindesyje švytinti šventenybė…“

(N. Eskina)

Klausantis apie 120-ies žmonių atliekamus kūrinius, trumpam užgniauždavo kvapą, akimirkomis akyse suspindėdavo ašaros, nes švelniai ir labai atsargiai išdainuotos aukštosios natos suvirpindavo sielos arfos stygas… Bene nuoširdžiausiai žadą atėmė jungtinio choro atlikta Qui tollis pecata mundi – taip atsargiai, taip švelniai, taip minkštai tyliai atliktas kūrinys negalėjo nesužadinti pagarbos.

Solistė Asta Krikščiūnaitė padovanojo nepakartojamų akimirkų klausytojams, paleisdama į laisvę tyro balso arijas pleventi filharmonijos salėse, užsukti į pačias atokiausias kerteles, pažadindama kiekvieno klausytojo širdyje tauriausius jausmus ir gražiausius prisiminimus.

Tuo tarpu solistas norvegas Steina Skjervoldas privertė publiką atidžiai klustelėti, galbūt net šiek tiek prisimerkti ir šyptelėti, nes toks nuoširdus ir akivaizdžiai patenkintas bei atsipalaidavęs solistas negali nesužavėti klausytojo.

Labai sunku buvo klausyti solistės Dalios Kužmarskytės. Labai norėjosi šiek tiek kumštelėti ją ir paprašyti pakelti papkę kiek aukščiau, išsitiesti, kilstelėti smakrą ir išlaisvinti akivaizdžiai girdimą, bet slepiamą, užrakinamą ir nepaleidžiamą stiprų balsą. Galbūt bijodama, nedrąsiai jausdamasi ji tarsi gūžėsi po filharmonijos skliautais, tarsi kiek slėpėsi už dirigento ir orkestro, palikdama tuštoką ir ne iki galo atliktų arijų pojūtį. O sunkiausia buvo klausyti tų neištariamų ir tarsi gromulojamų žodžių, kurių ištampymas priminė tąsiai pilamą kalėdinį kisielių. Girdėjau tą stiprų balsą, girdėjau jo šauksmą giliai krūtinėje ir taip norėjau koncerto metu išvysti jo išlaisvinimą, užsimerkti ir būti nuplikytai jo sale nuvilnijančios bangos.

Taigi dvi su puse valandos trukęs koncertas prabėgo greičiau, nei buvo tikėtasi, o, anot vieno kolegos, iš jo išėjome pasikrovę energijos, tarsi būtume sudalyvavę trijose Šv. Velykų mišiose ;)

Ne aptartojo koncerto, bet apie tą patį ;)
 Žymos: , , ,
 Jūsų nuomonė
24
Rgs
Spaudos konferencija kavos aromato apsupty
Publikuota temoje: Apžvalgos, Laisvalaikis

Rugsėjo 24-ąją Tarptautinio modernaus šokio festivalio organizatoriai pradėjo aromatinga spaudos konferencija Kauno „Coffee Inn’e”. Rytas žadėjo darbingą dieną, nes normaliai išsibudinti kavos aromato apsuptyje bei šokio vaizde yra gana originalu, nekasdieniška ;)

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

Sugužėjus nei daug, nei mažai, bet pačių ištikimiausių ir labiausiai besidominčių žurnalistų būriui į jaukiąją vietelę Laisvės alėjoje, organizatoriai netruko pradėti. Mažiau kalbų, daugiau darbų ;) Taigi penkiolikos minučių pristatomasis video supažindino atvykusiuosius su keturiais, gal taip nederėtų išskirti, tačiau susidaro nuomonė, kad vedamaisiais festivalio pasirodymais, leido pajusti jų dvasią bei būti užkabintiems scenoje gimsiančių dramų. Po jo Kauno šokio teatro „Aura” direktorė Birutė Letukaitė šiek tiek plačiau papasakojo apie laukiamus festivalio spektaklius, nurodė pasikeitimus ir pan.

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

Viskas gražu ir tvarkinga, jei ne konferencijos pabaigoje leptelėjęs akivaizdus pavyzdys, kaip žurnalistui nederėtų elgtis ;)

Yra viena šventa taisyklė klausiant – prieš išsakant klausimą garsiai, pamąstyk, ar jis tikrai vertas dėmesio ir ar… į temą! O štai viena iš dalyvavusiųjų savo pareiškimą pradėjusi klausimu ne į temą (modernaus šokio festivalio spaudos konferencijoje prabilusi apie tradicinio šokio nebuvimą festivalio pasirodymuose… Niekur neįžvelgiate nelogikos? ;) ), vėliau dar giliau įsėdo į nekompetencijos roges, pradėjusi dalintis savo įspūdžiais iš pernykščio festivalio, argumentuodama maždaug taip – „Na, nesupratau aš to pasirodymo ir nesuprantu aš šio meno…” Tai jei nesupranti, nerašyk apie šią sritį :) Paprasta kaip du kart du :) Birutei Letukaitei mėginant paaiškinti, sudėti kelis taškelius ant tų nežinomųjų ir nepažįstamųjų „i”, mergina užsivedė toliau dėstyti savo požiūrį, bet ne klausimus, kas priderėtų žurnalistei ;)

Blogi pavyzdžiai yra patys naudingiausi kitiems, mano manymu :) Nes gali pažvelgti iš šalies kaip nereikėtų daryti :) Tik apmaudoka, kad nepasiteiravau, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja mergina, būtų buvę tikrai įdomu :)

Bet ne apie tai ;) O apie smagią, originalią ir užkabinančią, priartinančią spaudos konferenciją, už kurią festivalio organizatoriams pliusas ;)

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

Tarptautinio modernaus šokio festivalio spaudos konferencija

 Žymos: , ,
 Jūsų nuomonė
21
Rgs
Tikroji padėtis / State of Play
Publikuota temoje: Apžvalgos, Laisvalaikis

Filmų gausoje, rodos, galima būtų paskęsti. Paspringti nuo prastų, nekokybiškų ir nieko vertų filmų bei nuburbuliuotų jų vandenyne yra labai paprasta. Todėl neįtikėtinai džiugu pasidaro, kai atrandi visoje toje makalynėje ramybės salą, gelbėjimosi ratą, už kurio gali griebtis ir nusiraminti, nes visoje toje gausoje tau pavyko atrasti gerą filmą.

Geras filmas tau neleidžia nuobodžiauti, nesvaido pigių, nuvalkiotų ir normaliam žmogui nė kiek nejuokingų bajeriukų.

Geras filmas tau nekelia pasišlykštėjimo, o nuoširdžiai gąsdina, jeigu jo tokia tikroji paskirtis.

Geras filmas užkabina taip, kad viso veiksmo metu nepaliauji sukęs makaulės, nenuobodžiauji, stengiesi veikti kartu su pagrindiniais herojais, ieškoti atsakymų, klumpi, bet neprarandi vilties išsiaiškinti tiesą. O po visko maloniai spragteli pirštais, nejučia garsiai tarstelėdamas „Tai štai kaip viskas buvo!” Ir galiausiai bėgant titrams tu jauti nuslūgstančią įtampą, šypteli, suvokdamas, kaip stipriai įsijautei į scenarijų :)

Šiandien turėjau progą užkibti ant to palaimos gelbėjimosi rato, ekrane stebėti vingrią ir įtraukiančią scenarijau liniją, nenuobodžiauti, žavėtis bei nuoširdžiai šypsotis pabaigoje paaiškėjus suktybei.

„Tikroji padėtis” („State of play„) – tai filmas apie žurnalistą, bloger”ę, kongresmeną, meilės trikampius ir valstybinio lygio aferas. Kiekvienam iš veikėjų yra suteiktas tikslas: žurnalisto personažu tarp eilučių bandoma pasakyti visuomenei, kokia svarbi yra spausdintinė žiniasklaida ypač šiais greito lėkimo laikais, kai pasigavę bet kokią smulkmę „rašytojai” ima garsiai skelbti ne faktus, o nuomonę. Bloger”ių spam”inimas, jų gausa, tas, taikliai filme pasakytas, „pasitaškymas seilėmis internete” taip dažnai neturi jokios vertės, o tik, priešingai, kenkia… (akmuo į savo daržą ;) Na, tikėkimės ne ;) ). Draugai, kuriuos norisi ginti, kurių nekaltumu taip norisi tikėti, kad prisiverti užsimerkti bei užtildyti išlavintą per tiek metų uoslę, bet… neilgam…

Tai geras filmas tiek tiems, kurie tenori garso, veiksmo ir šaudo gaudo :) ir tiems, kurie nori knistis giliau, mąstyti ir ieškoti paslėptų sąryšių, atrasti tai, ko galbūt scenaristas nė neįtarė norįs pasakyti, bet žiūrovas plačiau atsimerkęs vos neapako nuo ryškios žinios šviesos ;)

Įvertinimas: vienareikšmis 10 ;)
 Žymos: , ,
 Jūsų nuomonė
13
Rgs
Turiningas savaitgalis
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Lina, tavo bent viena diena praeina be kokio skrydžio, šuolio, nėrimo, tigrų šėrimo??? :) ” – taip manęs prieš kelias dienas paklausė kolega. Susimąsčiau ir nuliūdau, nes, mano asmeniniu požiūriu 8-), per daug dienų praeina be veiksmo :) Tačiau juk negali būti kiekviena diena kaip šventė, kartais sveika ir dirbtelėti ;)

Bet šis savaitgalis buvo iš tų gerųjų ir įspūdingųjų ;)

Šeštadienį pavakary, atsiplėšę nuo darbų, susimetėme nardymo įrangą į mašiniuką ir nurūkome prie Draseikių karjero. Smagu, kai vos pusvalanduko pakanka susiruošti ir jau būti vietoje ;)

Prie Draseikių karjero

Prie Draseikių karjero

Iš pradžių kiek nedrąsiai ir nepasitikinčiai patikrinome vandenį…

Nedrąsiai tikriname vandenuką

Nedrąsiai tikriname vandenuką

Bet netrukome suprasti, kad nėra čia ko gąsdintis, nes vandenėlis niurktelėjus kaip arbata (clap)

Vandens atgaiva

Vandens atgaiva

Tiesa, ilgai mėgautis neteko, nes matomumas nenudžiugino. Nors akimirką pasijutau tarsi Afroditė, besimaudanti piene, bet iš esmės didelio malonumo tai neteikė :) Visgi mažas, bet mielas relaxiukas buvo pagautas ;)

Pagautas relaxiukas ;)

Pagautas relaxiukas ;)

Bet čia turiningasis savaitgalis TIK įsibėgėja ;) Sekmadienis. Tikrinam sekančią stichiją – metas pasižiūrėti, ar nepasikeitė pojūčiai aukštyje ;) Sulaukiame Panevėžio kompanijos ir rūkstame į DZ number 1 – Pociūnus šoktelėti su parašiutais (rock)

Instruktažas

Instruktažas

Kelios valandos instruktažui, kurio vis neatprantu kas metai klausytis vis iš naujo ir iš naujo, tarsi tikėdamasi išgirsti ką nors naujo :) Ėch, vis tas pavyzdingumas :) Ir galiausiai apie 15val jau šokame į sistemas (clap)

The lucky one, the happy one ;)

The lucky one, the happy one ;)

Šiandien, rugsėjo 13-ąją dieną, mano pečius apglėbia mano numylėtasis raudonasis parašiutas. Numylėtasis ir the lucky one ;) – number 13 (clap) Vat ir va kaip reikia mesti į šalį visus tuos kvailus prietarus ;)

Pasiruošiame, prisėdame atsipūsti ir susikaupti pušelių pavėsyje…

Susikaupimo akimirka

Susikaupimo akimirka

Ir visai netrukus mes jau sėdime lėktuve, kuris, neįtikėtina, bet vis dar sugeba pakilti :)

Oplia, ir mes jau lėktuve ;)

Oplia, ir mes jau lėktuve ;)

Šiandien buvo mano penktasis šuolis. Jo nuostabumas slypi tame, kad galiausiai stovint 1200 metrų aukštyje prie atlapotų lėktuvo durų man buvo gera ir ramu. Viską ramiai suvoki, žinai, kas ir kaip bus, pasitiki įranga ir… žengi žingsnį besimėgaudama! O tada tik belieka viską susitikrinus grožėtis aplinka, gėrėtis Nemuno vingiais, šiek tiek paraižyti dangų ir sėkmingai nusileisti :)

Vat taip atrodo tikrai laimingas žmogutis ;)

Vat taip atrodo laimingi žmonės :)

Vat taip atrodo laimingi žmonės :)

Vat taip atrodo laimingi žmonės :)

Vat taip atrodo laimingi žmonės :)

Ir, žinoma, pasidžiaugti ir įsiamžinti su šiandienine šuolių gera kompanija ;)

Smagi kompanija geriausioje DZ

Smagi kompanija geriausioje DZ

Ir dar… be Tavęs užkariauti oro stichiją niekada nebūtų taip įspūdinga :-*

Su savo Angelu (hug)

Su savo Angelu (hug)

O jūs jau pamanėte, kad čia viskas :-D

Turiningą savaitgalį vainikavome geocaching”u ;)

Geocaching in Pociūnai

Geocaching in Pociūnai

Bei lengvu padiggeriavimu Birštone – aplankėme seną, apleistą Birštono sanatoriją…

Apleista Birštono sanatorija

Apleista Birštono sanatorija

… kuri pakerėjo tuo, kaip sąlyginai puikiai yra išsilaikiusi, pakankamai nedaug nusiaubta. Gali net rasti visą klientų duombazę! Tiesa, senojo varianto, bet visgi :)

Pacientų duombazė

Pacientų duombazė

O užlipus ant stogo gali pasigrožėti vingiuojančiu Nemunu, užmesti akį, kaip atrodo mėtomi parašiutininkai iš šalies, nes kaip tik tuo metu regėjome AN-2 keliantį sekantį bortą studentų.

Nuo stogo atsiveria žavus vaizdas

Nuo stogo atsiveria žavus vaizdas

Bei vėlgi įsiamžinti visi drauge ;)

Ačiū už kompaniją!

Ačiū už kompaniją!

Na, gerai, o dabar jau kaip ir viskas :) Turiningai, ar ne? ;)

 Žymos: , , , , , ,
 Jūsų nuomonė
30
Rgp
Stokholmas, Švedija
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Kelionės po Norvegiją finalas buvo paskutinės paros viešnagė Stokholme. Po nakvynės kolegos Tomo nuomojamo namo kieme :), kur labai laukiau pasirodant minėtųjų stirnų bei tunto ežiukų, tačiau, deja, anksti kėlę patraukėme apžiūrėti miesto. Kadangi mūsų keltas atgalios namo buvo iš Stokholmo, tai būtų buvusi nuodėmė, mano manymu, neapibėgti senamiesčio ;)

Pirmiausia Tomas mums nurodė apžvalginę panoraminę aikštelę, atveriančią miestą šiek tiek iš aukščiau ir leidžiančią pažvelgti plačiau.

Stokholmo panorama

Stokholmo panorama

Stokholmo panorama

Stokholmo panorama

Tiesa, pirmasis įspūdis buvo – uosto šurmulys ir dūzgiančios, knibždėte knibždančios miesto gatvelės, kampuotai įsirėžusios tarp sublokuotų miesto kvadratinių namų.

Užmetus akį į Karalių rūmus, supratau, kodėl patys švedai jų nevertina, nes šis pastatas iš tiesų primena paprasčiausią dėžę :) Ir tik vartų atributika bei gana laisvai besijaučiantis ir besielgiantis garbės sargybos kareivukas pagyvina vaizdą.

Karalių rūmų vartai

Karalių rūmų vartai

Tiesa, vėliau senamiestyje netyčiukais sutikome kur kas daugiau kažkokiam oficialiam renginiui parikiuotų kareivių. Tos baltumu net tviskančios uniformos iš tiesų atima žadą :)

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Parodomoji kariuomenės rikiuotė

Kad Stokholmas yra uosto miestas gali suprasti ir iš vietinių „mikriukų” :) – maršrutinių laivų, galinčių padėti tau nusigauti į toliau ar arčiau esančias salas bei uostus :)

Vietiniai "mikriukai"

Vietiniai "mikriukai"

Šis vaizdelis primena Prahą :) Šiaip man, kaip vandens žmogui :), miela ir malonu buvo vaikščioti po miestą, kur gausu tiltų, akies kampeliu veik visada gali regėti tekantį vandenį.

Stokholmo tiltai

Stokholmo tiltai

O vat jų Meridianas, juokauju, Meridianas yra mūsų :), bet jie taip pat turi senamiestyje prišvartuotą neplaukiantį burlaivį, kuriame įrengę viešbutį! Tiesa, pro šalį einant pastebėjome, jog varteliai užrakinti ir bent šiuo metu viešbutis klientų nepriima, tačiau idėja graži. (Panaši idėja įgyvendinta ir Osle, kur priešais Operos rūmus prišvartuotame laive taip pat įkurtas mažas jaukus viešbutukas).

Laivas-viešbutis

Laivas-viešbutis

Laivas-viešbutis

Laivas-viešbutis

O smagiai pavaikščioju gera užkąsti :) Jei McDonald”o maistas vadinamas safe food”u, nes bet kuriame pasaulio kampelyje pirkdamas tenai tu žinai, ką gausi, tai mums jau tapo tokio tipo maistu kebabai :) O po Norvegijos kainų švediškos kainos pasirodė net labai nesikandžiojančios ;) Tiesa, pasiimti išsinešimui nebuvo pati geriausia mintis, tačiau vietiniai žvirbliai tuo buvo labai patenkinti :)

Pietums - vietiniai kebabai ;)

Pietums - vietiniai kebabai ;)

Taigi, apibendrinant – Stokholmas nėra svajonių sostinė ir nepatektų į must to see miestų sąrašą, tačiau jei jau keliaujama pro šalį, tai pasižvalgyti verta. Jau vien smagu akis paganyti į tas aibes jachtų ir burlaivių, prišvartuotų senamiesčio krantinėse ;)

 Žymos: , , , ,
 Komentarų: 2
26
Rgp
Svaiginantys Norvegijos kalnai – Lysefjord’as
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Šiemet užkariaujame vieną po kitos pasaulio karalijas :) – sausį nardėm Raudonojoje jūroje, o vos prieš kelias dienas sugrįžome iš kelionės po Norvegijos kalnus. Įspūdžių daugiau negu daug ir dalies iš jų, žinau, jog žodžiais nepavyks perteikti, bet visgi jaučiu nenumaldomą norą pasidalinti išgyvenimais ir regėtais vaizdais, galbūt truputį paerzinti ir paskatinti pačius tenai nukeliauti ;)

Norvegija kalnų nestokoja, bet mūsų kelionės tikslas buvo Lysefjord‘as, esantis Vakarų Norvegijos pietinėje dalyje. Ketinome ne vien aplankyti ir pamatyti, bet ir realizuoti ropejumper”ių svajonę – šokti nuo kilometro aukščio skardžio. Deja, nepalankios oro sąlygos ir ribotas laikas šios svajonės šiemet neleido įgyvendinti, tačiau viltis miršta paskutinė ;) – bus dar tų vasarų ir, jei tik ryžto bei valios nepritrūksime, šoksime ;)

Kelionė link planuotųjų kalnų buvo nelengva ne tik mano jautriam skrandžiui, bet ir automobiliams…

Kalnų serpantinai priverčia stabtelėti

Kalnų serpantinai priverčia stabtelėti

Norvegijoje nemažai laiko praleidęs ir pakeliavęs kolega Kęstas buvo perspėjęs apie tai, jog kalnų serpantinuose stabdžių kaladėlės nukenčia, bet realiai nemaniau, kad, rodos, ne tokiuose jau ir pyktybiškuose posūkiuose jos taip greitai susvils… Degėsių smarvė priverstinai sustabdo aikštelėse, kur galima pasigrožėti atsiveriančia gamtos didybe.

Sraunus ir gaivus krioklys

Sraunus ir gaivus krioklys

Tai buvo pirmasis sutiktas didelis krioklys. Na, mums kelionės pradžioje jis atrodė didelis :) Vėliau sutikome ir kur kas įspūdingesnių, bet šitas pakerėjo ne ką mažiau. Tas gaivus šalto vandens čiurlenimas. Lediniais lašiukais apipurškiantis ir nepaliaujamai šniokščiantis, tarsi gyvatė įspėjantis neužsimiršti, su kuo turime reikalą ir pasisaugoti. Ir tas nesibaigiančio peizažo pojūtis – kuo aukščiau lipi, tuo labiau atrodo, kad krioklio pradžios nė nesurasi, nes už, rodos, toliausiai matomos pakopos staiga atsiveria dar viena ir taip vis tolyn ir tolyn.

Galiausiai pasiekę vietą, iki kurios toliausiai galima nukeliauti kalnuose su mašina, susipakavome krepšius ir patraukėme… tiesiai :) Nusiėmę kryptį paprasčiausiai išsiruošėme ieškoti Lysefjord”o ne turistiniais takais, o nepramintais kalnais.

Tas ilgas kelias... kalnais

Tas ilgas kelias... kalnais

Kelionė iki tikslo truko nei daug, nei mažai – apie 5 valandas. Užtat kokia nepakartojamai skani vakarienė po to buvo!!! :) Tie plastmasiniai makaronai ir konservai buvo pats pačiausias delikatesas :)

Kalnuose sužavėjo, rodos, visur tyvuliuojantys ežeriukai.

Skaidrieji ežerai

Skaidrieji ežerai

Jų skaidrumas taip ir kvietė pasinerti, išsimaudyti, pajusti jų gaivą. Tiesa, pabandžius kyštelėti ranką, suvokdavai, kad pasinėręs pajusi ne gaivą, o stingdantį šaltį :) Ne per seniausiai palikę vasarišką Lietuvą dar nebuvome pripratę prie kur kas vėsesnio Norvegijos kalnų klimato.

Mums, lygumų gyventojams, atstumai kalnuose buvo sunkiai suvokiami ir apskaičiuojami – tai, kas atrodydavo visai netoli, paaiškėdavo esant už geros valandos kelio, o tos, rodos, nedidelės kalvos priartėjus atsiverdavo visa savo neįkopiama didybe.

Neaprėpiama kalnų didybė

Neaprėpiama kalnų didybė

Poilsio akimirka kopime sustingdydavo viską aplinkui – paskendus svajose, nebegirdėdavau nesustabdomai košiančio vėjo, nutildavo galybės upeliukų čiurlenimas, likdavo tik horizonte pranykstančios kalnų keteros ir didžiulis atviros erdvės pojūtis…

Poilsio akimirka

Poilsio akimirka

Upeliai, virstantys stačiais kriokliais kalnuose nėra retenybė. Jie gundo gurkštelėti jų tyro, tiesa, menkaverčio žmogaus organizmui dėl mineralų trūkumo, vandens, bet kartu tarsi perspėja neužsimiršti ir nepaslysti.

Kalnų upelis

Kalnų upelis

Galiausiai pasiekus kilometro aukštį, pasimeti :) Stabteli netoli skardžio krašto, žvilgteli žemyn ir pasijunti toks mažutis :) Arba žvilgteli į, rodos, kepurę remiančius debesis ir negali atsistebėti, kad dangus taip arti :)

Arčiau dangaus

Arčiau dangaus

Arčiau dangaus

Arčiau dangaus

Po beveik penkių valandų kupinos įspūdžių kelionės galiausiai pasiekiame tą garsųjį Kjerag’o akmenėlį :), kuris įstrigęs 1084 metrų aukščio tarpeklyje.

Kjerag'o akmuo

Kjerag'o akmuo

Žengti ant jo nebuvo labai jauku, nes nelabai jau patikimai jo įstrigimas atrodo :) Nors realiai supranti, kad prakabėjęs čia velniai žino kiek laiko, kabės jis dar tiek pat :) Bet žmogaus fantazija artėjant link tarpeklio krašto ima intensyviai dirbti savo darbą – nepaliaujamai klausinėti „O kas, jei būtent dabar jis nukris? Arba jei tu paslysi?” Na, nei paslydome, nei nukrito, palikome ir kitiems turistams pasidžiaugti, nors juokavome, kad galėtumėme iškrėsti pokštą – su turima įranga iškelti lauk tą akmenį ir palikti kokį juokingą plakatą :)

Buvo keista, bet tuo pačiu ir labai įdomu pirmą kartą apsigyventi kalnuose :) Kiek paieškoję radome tikrai neblogą ir sąlyginai sausą vietelę, kurioje netruko išdygti stovyklavietė :)

Stovyklavietė kalnuose

Stovyklavietė kalnuose

Ar galite įsivaizduoti, kaip gera pabusti aukštai kalnuose? Būti pažadintai ramių kalnų ežeriuko bangų mūšos? Prasegti palapinę ir tiesiog gerėtis?.. Aš dabar jau žinau, koks nuostabus tai pojūtis. Kaip atperka tas grožis šaltį ir kiaurai košiantį kalnų vėją.

Ryto akimirka

Ryto akimirka

Dažnam žmogui nejauku prieiti artėliau prie skardžio krašto, tuo tarpu baser‘iai važiuoja čia būtent tam, kad atsistotų prie to skardžio krašto, atsispirtų ir atsiduotų laisvam kritimui iki pat paskutinės akimirkos, kuomet metas skleisti parašiutą.

Basejumper'iai

Basejumper'iai

Tuo tarpu mums šįkart teliko patogiai įsitaisyti ir stebėti, „kaip krinta organizmai” :) Gėrėtis, žavėtis ir tik įsivaizduoti, ką jie turėtų jausti :)

Pasiruošusi stebėti baser'ius

Pasiruošusi stebėti baser'ius

O toliau telieka tik žavėtis kalnų dovanojamomis gamtos grožybėmis:

Gulk po akmenėliu ;)

Gulk po akmenėliu ;)

neįtikinamiausių formų akmenimis.
Gaivus kalnų upelis

Gaivus kalnų upelis

Rodos, iš niekur atsirandančiais kalnų upeliukais,
Gerk drąsiai, avinėliu nepavirsi :)

Gerk drąsiai, avinėliu nepavirsi :)

kurie tampa atgaivos šaltiniu.
Sniegas rugojūtį!

Sniegas rugojūtį!

Sniegu rugpjūtį! :)
Debesų gaudyklės

Debesų gaudyklės

Ir debesis gaudančiomis kalnų viršūnėmis :)
Beje, vos nepamiršau, kalnuose tarsi Lietuvos pievose bičių zuja, rodos, tūkstančiai avių :), kurios yra labai jau smalsios :) ir juokingos :)
Smalsioji avelė

Smalsioji avelė

P.s. juokai juokais, bet mano smagieji botikai pasirodė pati puikiausia avalynė šitam kalnų turizmui :) Nes likau sausomis kojomis, o ir pado protektorius buvo tinkamas lipimui, kopimui, šokinėjimui per tarpeklius ir panašiai :)
 Žymos: , , , ,
 Komentarų: 2
14
Rgp
Kai kilometrai įveikti, o kojų nė neskauda
Publikuota temoje: Apžvalgos, Laisvalaikis

Taigi kasmetinio pėsčiųjų žygio, šiemet įgijusio Kęstutaičių pavadinimą, trasų kilometrai įveikti (clap) Tiesa, šiemet jie daugiau simboliniai, bet tokie pat nuoširdūs ir mieli, o gal net kur kas įdomesni, nes buvo puiki proga pakeisti Ruklos apylinkėse nusidriekusias ir puikiausiai pažįstamas trasas į visiškai naują ir nematytą Tauragės apskritį. Beje, tokios gražaus miško jiems nuoširdžiai galima pavydėti :) O energingiausieji žygio metu dar ir pilnas kuprines grybų sugebėjo prisirinkti bei mėlynių atsivalgyti :)

Dalyvių marguma

Dalyvių marguma

Kita vertus didžioji dalis šiųmetinio žygio kilometrų buvo įveikta… registracijos punkte :) Padedant registruoti, informuoti dalyvius. Norisi padėkoti smagiam kolektyvui iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono, su kuriuo buvo smagu dirbti ir vėlyvą vakarą, ir ankstyvą rytą po bemiegių naktų :)

Dirbam dirbam...

Dirbam dirbam...

Dirbam dirbam

Dirbam dirbam

Koks buvo 2009 metų pėsčiųjų žygis?

Trasos driekėsi pačiais pačiausiais, kojų numylėtais miško takeliais :)

Mielos kojom trasos

Mielos kojom trasos

Kontrolės punktų buvo nei per daug, nei per mažai, bet pats tas, kad žygeiviai nenorėtų ir nemąstytų apie sukčiavimą.

Smagiai einam

Smagiai einam

Nors trasoje nešmėžavo aibė medikų brigadų, kaip būdavo ankstesniaisiais metais, bet tai tikrai nebuvo problema, o gal net savotiškas paskatinimas „nesirgti” tinginio liga ir nesuskysti :)

Kažkieno prasto kojinės eina lauk ;)

Kažkieno prasto kojinės eina lauk ;)

Tiesa, ko labai labai pritrūko, tai tualeto, nes bent vieną tikrai derėjo įrengti ir nekankinti žygeivių bei neskatinti pasukti nuo kelio į miškelį ;)

Apgyvendinimas palapinių miestelyje nemanau, kad buvo nepalankus žygeiviams, nes taip tik paskatinta ne sėdėti kambarėliuose, o įsilieti į bendravimo šurmulį, pavaikštinėti po dalinio teritorija, nueiti iki scenos, kur vyko koncertai, ar aplankyti karinės ekspozicijos bei filmų peržiūros.

Palapinių miestelis

Palapinių miestelis

Galbūt buvo savotiško šurmulio ir nevisiško sustygavimo, bet juos visus atpirko nuoširdumas ir puiki nuotaika ;)

Pasiūlymai ateičiai

Šiemet žygis tetruko dvi dienas, priešingai nei visus ankstesnius aštuonerius metus – keturias. Tiesą pasakius, tos dvi dienos yra gal net optimalesnis variantas, nes žygį vykdant vidurį savaitės, o ne savaitgalį, dalyviams kur kas paprasčiau susiorganizuoti laisvadienius ir pan.

Taip pat šiemet siūlyta nemaža įvairovė trasų pasirinkimui – pradedant nuo ėjimo tik vieną dieną (pasirinktinai pirmąją arba antrąją), ir baigiant keturiomis kilometražų kombinacijomis (20+20 km, 20+40 km, 40+40 km ir 40+60 km). Visgi manau, kad derėtų nebesiūlyti vienos dienos ėjimų, nes tai įveda papildomo šurmulio organizaciniame štabe, o jei kas iš dalyvių tenori pasišniukštinėti, tai galėtų padaryti užsiregistravę ir abiems dienoms,o galiausiai, tikiu, užsikabliuotų ir įveiktų abiejų dienų kilometrus ;)

Gal ir derėtų išlaikyti palapinių miestelio tradicijas, nes tai mažina išlaidas bei palengvina organizavimą, o žmonėms puiki proga pasijusti arčiau gamtos :)

Vakarais gal ir nebūtina tų visų lietuviškų pop-muzikos „žvaigždžių” ir „žvaigždučių”, nes šiemet labai puikiai dalyvius linksmino Kareiviškas Tango, bet tuo pačiu derėtų ir nepabėgti su visa aparatūra vos renginiui pasibaigus, o sudaryti galimybę paleisti muziką tiesiog tam, kad dalyviai dar galėtų linksmai ir draugiškai praleisti laiką su nuotaikingu fonu, o ne spengiančia tyla aplinkui.

 Žymos: , , , ,
 Komentarų: 2
11
Rgp
Kęstutėnų žygis
Publikuota temoje: Dienoraštis, Laisvalaikis

Taigi, mielieji ir mielosios, :) mes jau ryt kuriame savo ištikimąjį pežuką ir traukiame į Sakalinę ;) Dar gerokai paplušėję prie paskutinių organizacinių žygio štrichų, maloniai (na, ne su degtine ir druska, bet ne ką mažiau nuoširdžiai ;) ) laukiame jūsų visų atvykstant trečiadienį iš vakaro arba ketvirtadienį ryte.

Draugiškai startuosime ketvirtadienį 10 valandą ryto, pražygiuosime smagius 20 kilometriukų nuostabiais Sakalinės miškais, pasigrožėsime naujomis vietovėmis nusidriekusia trasa (Ruklos ir Jonavos apylinkes mylime ir gerbiame, bet permainos į naudą ;) ), tuomet smagiai praleisime vakarą susėdę su draugais, kolegomis ir bendraminčiais, besiklausydami koncerto, sudalyvaudami žaidimuose ir t.t. O kitą rytą vėl startuosime ;)

Kęstutėnų žygis

Kęstutėnų žygis

Beje, ar nesijautėte keistai šiemet ruošdamiesi žygiui? :) Įtartinai jaučiuosi, kad šiemet… nieko nereikia :) Tik geros nuotaikos ir entuziazmo puikiai praleisti laiką! :) Palydėti dar vieną vasarą su tradiciniu sveiku kūnui ir sielai pasižygiavimu ;)

 Žymos: , , , , ,
 Jūsų nuomonė
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »