Kadangi orų už lango jau tikrai nebegali pavadinti vasariškais, tai sumąstėm užsiimti TV-diving’u (chuckle), o jei tiksliau, tai šiandien panorau panardyti kartu su išreklamuota filmo „OceanWorld 3D” vėžliuke. Niurktelėjome į platųjį kino ekraną ir… po filmo pamąsčiau, kad pastaruoju metu parsisiųti nardymo tipo filmai ir pažiūrėti namie buvo kur kas įspūdingesni ir vertingesni nei pastarasis…

Tačiau visiškai supeikti neturėčiau, o ir nenorėčiau, nes žmonėms, kurie niekada netyrinėjo povandeninio pasaulio, „Kelionė į vandenyno gelmes 3D” tikrai taptų įdomiu pasigrožėjimu. Tiesa, vaizdų galėjo ir kur kas gražesnių bei spalvingesnių parinkti, kas žmonėms sudarytų kur kas gilesnį įspūdį ir priverstų aikčioti bei nuoširdžiai grožėtis. Pastarasis man paliko daugiau „išgelbėkime gamtą ir nykstančiąsias vandens gyvūnų rūšis” filmo įspūdį nei supažindino su povandeninio pasaulio grožiu.

Apmaudoka, kad visi Lietuvoje matyti 3D filmai stokoja efektų – šiandien keliaujant į vandenyno gelmes vos kelis kartus pasijutau tarsi tikrai niurktelėjusi. Bet, kaip Dainius pasakė, nesitikėk gauti virtualios realybės efektų, iki jų dar teks palūkėti

Taigi nuoširdžiai apie filmą – vertą pažiūrėti, jei nesi nardęs, bet realiai 20 litukų galima ir vertingiau panaudoti, o su povandeniniu pasauliu supažindintų BBC pristatytas aštuonių dalių dokumentinis filmas „Vandenynai„.