Žymų archyvas » žiema «

Jau gerą savaitukę akis badė nuostabi, veik tobula žiema :) O šį savaitgalį galų gale išaušo ilgai laukta proga išmėginti neseniai įsigytą naują turistavimo įrangą (clap)

Sulaukę kolegų iš Vilniaus ir Panevėžio, užsimetėme ant nugarų kuprines ir patraukėme apžiūrinėti Jonavos apylinkių :)

Pasikarstę po visus tris Jonavos tiltus, pamojavę ilgiesiems traukinių sąstatams nuo geležinkelio tilto ir aplankę Jonavos baltojo tilto „piešinių ekspoziciją”, jau sutemus patraukėme į mišką. Vingiuojant dar iš pradžių šiek tiek regimam takeliui, stebėjausi, kiek daug gyvūnėlių pėdų gali išvysti sniege, kaip šviesu nuo baltutėlio sniego vakaro tamsia skraiste abgobtame miške. Taip keverzodami į kalnelį, nuo kalnelio, pašlaitėm ir pakriūtėm miške takus mynėme porą valandėlių, kol galiausiai pasiekėme suplanuotą nakvynės vietą – prie Lokio upelio sovietmečiu buvusį poilsio-pramogų kompleksą, kurio dabar belikę griaučiai.

Pirmą kartą įkūrinėjau stovyklą žiemą :) Operatyviai suręstos naujosios Husky Flame palapinės „sijonus” apžarstėme sniegu, sumetėme į vidų Husky Enjoy miegmaišius, kurie mums žada, kad galėsime snūstelėti net ir spaudžiant 26 laipsnių šaltukui, todėl prie tąnakt žadamų maždaug -10 laipsnių, tikėjomės pačio patogiausio komforto, ir beliko susikurti jaukumą bei romantiką – įkurti stovyklavietės laužą :)

Vakaras neprailgo – raminanti ir maloniai šildanti laužo liepsna piešė ant greta esančios akmeninės sienos vakaro siužetą, juokas ir pokalbiai netilo iki vidurnakčio, kol galiausiai prabilo žiovulys ir limpančios akys pačios pasisuko link palapinių.

Taigi Husky palapinė ir susegti tarpusavyje miegmaišiai, bei termorūbai, flisinė kepuraitė ir vilnonės kojinės padovanojo puikią ir neįtikėtinai šiltą naktį! Išmiegojom veik 10 valandų gamtos apsuptyje (happy), ant minkštučio sniego besijausdami tarsi vandens lovoje :) Visas nerimas ir būties klausimas, bus ar nebus šalta žiemos žygiuose su turima įranga, po šios nakties nubraukti staigiu rankos mostu :)

Pati paprasčiausia tiesa – teisingai parinkta avalynė bei drabužiai leidžia mėgautis bet kokiu oru nuostabia gamta! Ir noras :) Noras eiti, būti, pamatyti, patirti, o ne drybsoti namie ir bambėti, kad žiemą niekas nevyksta ir gyvenimas verda tik vasarą, leidžia atskleisti naujų potyrių paletę ;)

27
Sau
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Šiemet pasitaikė proga nuvykti į Norvegiją. Ši šalis mane visada domino ir viliojo dėl savo įdomios gamtos, todėl labai apsidžiaugiau, sužinojusi, kad patekau į studentų grupės, galėsiančios dalyvauti kurso Gender, Media and Journalism paskaitose, vyksiančiose Oslo universiteto kolegijoje, ratą.

Gender, Media and Journalism studentai ir dėstytojai

Gender, Media and Journalism studentai ir dėstytojai

Bet, nuoširdžiai tariant, nusivyliau. Nusivyliau pačiu didmiesčiu ir, deja, neturėjau progos pasidairyti po išgirtuosius fiordus :(

Visgi trumpas kelionės reportažas ;)

Oslo_map

Pirmiausia, akivaizdus pastebėjimas, jog žiemos sezonas šioje šalyje yra totaliai netinkamas turistavimui! Iš pradžių parą snigo be perstojo, o po to pradėjo pliaupti lietus… Galite įsivaizduoti vaikštinėjimo po miestą sąlygas… Be to, visi muziejai ir lankytinos vietos žiemos sezonu dirba itin trumpai – maždaug iki 15-16val. Temsta itin anksti – 16 valandą jau būna tamsu. Dėl šių priežasčių ir, žinoma, dėl paskaitų, kurios vyko iki maždaug 15 valandos kasdien, aplankyti pavyko ne tiek jau ir daug.

Atvykę šeštadienio popietę ir įsikūrę, sekmadienį suskubome aplankyti Oslo paslaptimi laikomo Emanuelio Vigelando muziejaus.

IMG_0654

Išskirtinumas tame, kad pastarasis muziejus yra įsikūręs prašmatniame gyvenamajame rajone, miesto pakraštyje. Be to, dirba tik sekmadieniais ir tik nuo 12 iki 16 valandos! Taigi šiaip taip radome ir… nustebome… (čia nuotraukos geriau atspindės nei žodžiai ;) )

IMG_0660

IMG_0661

IMG_0676

Pirmiausia leiskite supažindinti su muziejaus istorija.

Emanuelis Vigelandas turėjo brolį Gustavą Vigelandą – itin garsų Norvegijoje ir pasaulyje skulptorių. Taip jau susiklostė, kad Emanuelis liko šešėlyje su savo daile. Pasirodo, jį tai stipriai paveikė, taigi dar 1926 m. pasistatė sau būsimąjį mauzoliejų, kurio sienas išpiešė žmogaus gyvenimo ciklo serija, pastatė keletą gimimo skulptūrų ir… virš durų paliko vietą urnai su jo pelenais po mirties… Durys į mauzoliejų yra žemos, nes Emanuelis, pasirodo, labai norėjo, kad borlis Gustavas, atėjęs aplankyti šios vietos, nusilenktų jam ir taip tarsi pripažintų jo talentą…

Na, o mano įspūdis iš muziejaus… da freaky one! Tamsa, keistai vulgarūs piešiniai ir šiurpinantis aidas!..

Kitos dienos vakarą keturiese išsiruošėme apžiūrėti Gustavo Vigelando skulptūrų parko. Į muziejų nebepatekome, nes, kaip jau sakiau, jie dirba itin trumpai. Bet parką apžiūrėti turėjome progą, nes jis atidarytas visą parą.

P1190044

P1190069

Visą dieną snigo, taigi parkas ir skulptūros ramiai miegojo po sniego patalais. Tai viena vertus neleido apžiūrėti pačių skulptūrų atidžiai, bet kita vertus sustiprino įspūdį, nes parko didumas ir masyvumas sužavėjo. Kartu jame dvelkė maloni ramybė.

Kažkurį vakarą vos tryse nepabūgusios lietaus ir telkšančių balų išsiruošėme apžiūrėti Norvegijos karinių pajėgų muziejaus. Deja, teko nusivilti, nes jis jau nebedirbo… Bet turėjome progą apžiūrėti gražiai sutvarkytą fortą, kuriame įkurdinta ir Norvegijos Krašto apsaugos ministerija (kaip tikslingai ir protingai panaudota aplinka!)

P1200006

Sužavėjo nuo kalvos atsiveriantys įlankos vaizdai…

P1200062

Tą patį vakarą prasukome ir pro garsųjį Oslo Operos ir Baleto teatro pastatą, kuris atidarytas vos 2008 metų balandžio 12 dieną. Tikrai įdomi ir dėmesio verta architektūra, beje, geriausiai atsiskleidžianti vakare ;)

P1200071

Kasdien grįždami iš miesto praeidavome pro Norvegijos karališkuosius rūmus, reprezentuojančius konstitucinę monarchiją (su parlamentu).

IMG_0688

Sužavėjo Garbės sargyba, kuri budėjo prie rūmų visą parą!

Na, ir dar vieną dieną sugebėjome ištaikyti progą nuvykti į garsųjį Kon-Tiki muziejų. Deja, žiemos sezonu nėra galimybės vykti į jį keltu :( Tuo pačiu būtume turėję progą pamatyti bent dalelę fiordų.

Muziejuje galite išvysti garsaus istoriko Thor Heyerdahl eksponuojamus laivus, kuriais siekta įrodyti, jog vikingai galėjo jau senovės istorijoje nuplaukti tolimus maršrutus ir pasiekti Amerikos žemyną.

IMG_1155

Muziejuje galite išvysti du laivus – Ra II, kurio kelionė nebuvo sėkminga ir tikslo jis nepasiekė, bei Kon-Tiki, kuris įveikė Ramųjį vandenyną per 110 dienų dėka savo patvarumo ir Humboldt’o srovės, kryptingai plaustą nešusios link Pietų Amerikos.

IMG_1168

IMG_1201

Tą pačią dieną užsukome ir į Norvegijos kultūros muziejų. Kažkas panašaus į mūsų Rumšiškėse esantį kultūros parką. Čia taip pat gali išvysti tam tikrų periodų skirtingus pagal sritis pastatus bei žmonių buities išskirtinumus. Kadangi temo ir oras nežavėjo, tai labai nesigilinome, tik skubiai aplankėme bažnyčią, datuojamą apie 1200 metus, esančią šiame parke.

IMG_1294

Labai gaila, kad neaplankėme Nobelio taikos premijos muziejaus, kuris mane domino. Be to, skaudžiausia, kad neišvydau Norvegijos gamtos stebuklų… Bet bent jau kelis vakarus maloniai pasivaikščiojau palei prieplauką, kurioje ramiai linguojantys laivai leidžia bent įsivaizduoti tą ramybę, užplūstančią plaukiant jais…

IMG_0528