Publikacijų archyvas temai »Straipsniai «

Aštuonerius metus tradiciškai Jonavos apylinkėse vykęs ketverių dienų žygis “Radvilų keliais“ šiemet įgija naują formą – žygis truks dvi dienas, o trasos drieksis nebe Jonavos, o Tauragės apylinkėmis. Be to, žygis keičia ir vardą – šiemet jis skirtas Kęstutėnų dinastijai.

Žygis pažinti ir susipažinti

Nors žygis organizuojamas kariuomenės, tačiau skirtas ir civiliams, norintiems išbandyti savo jėgas, patikrinti ištvermę ir ryžtą, įveikiant trasos kilometrus pėstute. Be to, tai puikus kariuomenės ir visuomenės bendravimo pavyzdys, nes būtent ilguose trasu kilometruose užsimezga nuoširdūs pokalbiai, civiliai turi puikią progą pabendrauti su kariais, sužinoti atsakymus į jiems rūpinčius klausimus apie karių kasdienę buitį, sunkumus ir įdomybes pratybose. Žygis taip pat leidžia pažinti nuostabią Lietuvos gamtą, atrasti jos turtus, suprasti, kokioje žalioje ir švarioje šalyje mes gyvename, tuo pasidžiaugti ir didžiuotis, o žygio dalyviams, atvykstantiems iš svetur, tai puiki proga pažinti dalelę šalies, pabendrauti su jos piliečiais, sužinoti apie Lietuvos karines pajėgas iš vidaus.

Zygis_I

Neretas civilis spindinčiomis susidomėjimo akimis stebi karį, poilsio punkte išstiraukiantį sauso maisto davinį, o užkalbintas iš pradžių gal kiek nedrąsiai, bet galiausiai ryžtasi prisėsti greta, pamėginti pats kariškai pašildyti maistą, paragauti kareiviškos košės, išnagrinėti visą davinio sudėtį, o gal net gauti dovanų dar vieną paketą, kuris jam atneša tiek daug džiaugsmo, o kariui daug juoko, kad kažkas gali mėgautis jiems galbūt jau pabodusiu maistu.

Didžiausios traumos žygyje, tai dėl netinkamos avalynės pėdas užpuolančios pūslės arba patempti kojų raumenys. Bet tai neturėtų išgąsdinti, nes žygio metu kiekvienas dalyvis gali pamatyti, sužinoti bei išbandyti, kaip dirba profesionalūs mūsų kariuomenės medikai, kurie su mielu noru pagelbės ir pakonsultuos žygeivius.

„Kęstutėnų žygis“ – tradicijos tąsa

Šių metų žygis tampa jau devintuoju, tradiciniu kariuomenės organizuojamu pėsčiųjų žygiu. Jis vyks rugpjūčio 13-14 dienomis Tauragės rajone, trasos drieksis Sakalinės mišku. Pirmąją dieną žygio dalyviams siūloma įveikti 20 km trasą, o trokštantiems didesnių išbandymų galima bus pėstute pasiekti Viešvilę, taip trasą pailginant papildomais 25 km. Tačiau šie papildomi kilometrai galimi tik žygeiviams, sulaukusiems 18 metų, be to, tai turi būti ne pirmasis jų žygis, kadangi papildomoje atkarpoje prireiks daugiau ištvermės ir fizinio pasiruošimo, nes joje nebus medikų punktų. Tuo tarpu antrąją dieną žygio dalyviai pasirinktinai galės įveikti 20 arba 40 km trasas.

Lietuvos kariuomenė pasirūpins nepajėgusiais pasiekti finišo – į batalioną jie bus parvežti trasoje nuolatos budinčiais automobiliais. Bet net iškritus nederėtų nusiminti, nes tai taps puikia pamoka, kad dar reikia padirbėti, pasistengti ir kitąmet vėl ryžtingai žengti bei įveikti ne tik kilometrus, o ir save.

Zygis_II

Jei susidomėjai, užsuk į žygio entuziastų svetainę internete PesciujuZygis.lt. Ten rasi ne tik pagrindinę informaciją apie žygį, bet ir patarimus iš ankstesnių metų žygeivių, galėsi užpildyti internetinę registracijos formą, pasiskaityti atsiliepimus ir daug daug kitko.

09
Lie
Publikuota temoje: Apžvalgos, Straipsniai

Iš ko sudarytas žmogus? Dar mokykloje sužinojome stebinantį faktą – mūsų organizmą sudaro net 70% vandens! Be to, vanduo sudaro 71% mūsų planetos paviršiaus. Vadinasi, sąlyginai galime teigti, jog gyvename vandenijos pasaulyje ir esame vandens gyviai. Tačiau nepaisant tų procentų, žymiai perkopiančių vidurį, geriamojo vandens vis labiau trūksta.

Geriamasis vanduo

Geriamasis vanduo

Šiek tiek bauginančių faktų

Dėl vartojamo netinkamo vandens kyla 80% besivystančiose šalyse atsirandančių ligų ir mirčių atvejų – dėl to kas aštuonias sekundes miršta vaikas. Besivystančioje valstybėje gyvenantis vaikas suvartoja nuo 30 iki 50 kartų mažiau vandens, nei jo bendraamžis išsivysčiusioje šalyje.

Dėl vandens trūkumo ir prastos sanitarijos kasmet miršta 8 mln. žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens, o per du dešimtmečius šis skaičius gali išaugti iki 3 mlrd. Žmogus gali alkti ir gana ilgai išgyventi be maisto – net iki dviejų mėnesių, tuo tarpu be vandens ištvertume vos kelias paras… Tą instinktyviai žinome ir pajutę troškulį natūraliai imame nerimauti, ieškoti vandens šaltinio, ilgokai neradę, suirztame, o delsdami, besikankindami, suirzimą maitindami pamažu jį paverčiame pykčio žvėrimi… Ar tokia įvykių seka negalėtų atnešti… karo? Manau, galėtų, nes žmonės yra kariavę ir dėl kur kas paprastesnių, antrinių poreikių patenkinimo.

Kur išgaruoja vanduo?

Geriamojo vandens daugelyje šalių tiesiog stinga, be to, pasaulyje beveik nėra tokių šalių, kurios neturėtų jokių vandens problemų. Tik nederėtų pasiduoti populiariajai bangai ir įsėsti į roges, kur visų problemų priežastimi įvardijama klimato kaita, nes klimatas šiuo atveju niekuo dėtas – net jeigu jis ir labai pasikeistų, požemyje tie pokyčiai pasijustų labai negreitai, prireiktų šimtmečių.

Tai kur glūdi vandens trūkumo priežastys? Planetoje gyventojų skaičius tendencingai auga, vadinasi, geriančiųjų burnų daugėja. Be to, auganti populiacija iššaukia didesnį maisto poreikį, kas nulemia žemės ūkio vienetų daugėjimą, o čia dažname regione vanduo dideliais kiekiais naudojamas laukams laistyti.

Prieš Šv. Velykas Meksikos sostinėje išseko gėlo vandens rezervuarai, 5 mln. sostinės gyventojų liko be vandens. Pamenu, būnant Egipte, mus perspėjo nė nesumąstyti gurkštelėti vandens iš krano. Manote, kad tokios geriamojo vandens problemos kyla tik ten, kažkur toli nuo mūsų? Klystate, Europa irgi turi bėdų – Dunojus, nusidriekiantis nuo Vokietijos iki Juodosios jūros, paliečiantis aštuonių valstybių teritorijas, taip pat yra ir viena iš dešimties upių, kuriai gresia didžiausia ekologinė krizė. Pietų Europa, pirmiausia, Ispanija, taip pat stoja į akistatą su vandens problema. Kas bene labiausiai glumina, tai Ispanijos politika, kuomet verslui, pramogoms, konkrečiai golfo aikštynams drėkinti, šalyje kasmet sunaudojama 12 tūkst. žmonių poreikius patenkinti galintis vandens kiekis. Ar golfas numalšins piliečių troškulį tuomet, kai išdžius gomurys ir suskeldės lūpos?..

Situacija Lietuvoje

Lietuvos geriamojo vandens problemos apsiriboja tuo, kad tiesiog dalis regionų jo neturi, tačiau įvertinus tai, kokie turtingi yra kiti regionai, galėtume sakyti, jog mes esame „vandeninga“ šalis. Pavyzdžiui, Panevėžys turi dvi geriamojo vandens vandenvietes, iš kurių šiuo metu naudojama tik viena, pasitelkus antrąją aukštos kokybės geriamuoju vandeniu galėtų būti aprūpinta beveik visa Šiaurės Lietuva.

Anot Tarptautinės hidrogeologų asociacijos nario Algirdo Klimo, „Lietuvoje daug vandens – paviršinio ir požeminio. Požeminio vandens ištekliai, juos vertinant visos šalies mastu, Lietuvoje yra tikrai dideli: turime per 2 mln. kubinių metrų detaliai ištirtų ir dar 1-1,5 mln. kubinių metrų potencialių gana geros kokybės požeminio vandens išteklių, t. y. tiek galėtume jo paimti kasdien be didesnės žalos požemiui ar kitoms aplinkos sudėtinėms dalims. Dabar šalyje kasdien paimame kiek mažiau nei 0,5 mln. kubinių metrų tokio vandens.“

Įdomu tai, kad oficialiais Statistikos departamento duomenimis ištirti požeminio vandens ištekliai kaip turtas vertinami 31,5 mlrd. litų. Tai sudaro 15,7% viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto. Palyginimui galima pažymėti, kad žemės gelmėse slūgsančios visos naudingosios iškasenos, įskaitant ir požeminį vandenį, vertinamos 58,3 mlrd. litų, taigi požeminis vanduo sudaro apie 54% šio valstybinio turto sumos ir yra pagrindinis Lietuvos žemės gelmių turtas. Lietuva galėtų iš požemio išgauti apie 3,6 mln. kubinių metrų gėlo geriamojo vandens per parą arba maždaug po 1 kubinį metrą kiekvienam mūsų. O realiai šiuo metu Lietuvos gyventojams vidutiniškai tiekiama po maždaug 150 litrų vandens per dieną.

Geriamasis vanduo

Geriamasis vanduo

Taigi, broliai kurmiai, paskaičiuokime – galime išgauti po 1000 litrų žmogui per dieną, o išgauname vidutiniškai po 150 litrų. Vadinasi, 850 litrų lieka nepanaudoti, o tai yra dar maždaug 5 žmonių poreikių patenkinimui reikalingas vanduo. Ar tai galėtų pakvipti verslo idėja?

P.s. straipsnis Delfyje -> čia

2009 m. rugpjūčio 9-14 dienomis turėjo įvykti devintasis žygis „Radvilų keliais“. Tęsiant tradiciją skirti žygį vienam iš Radvilų giminės atstovų, pastarasis turėjo būti nominuotas Jurgiui I-ajam. Tačiau neaidės rugpjūčio mėnesį virpulius pažadinantys žygio maršai, fotografų objektyvai negaudys gražių kadrų, kuomet civilis žengia koja kojon su kariškiu, negalės Krašto apsaugos sistema didžiuotis akimirkomis, kuomet kariškiai profesionaliai gelbėja žygyje palūžusiams, ryžto ir valios pritrūkusiems ar tiesiog pritrintų puslių nuvargintiems civiliams. Viso to nebus, nes Mokomojo pulko vadovybė įsigeidė tyliai palaidoti sėkmingą renginį, skirtą visuomenei priartinti prie Krašto apsaugos vienetų.

2008-ųjų metų žygio akimirka

2008-ųjų metų žygio akimirka

2001 metų liepą pėsčiųjų žygio „Radvilų keliais“ organizacinis komitetas spaudė rankas ir palaimingai šypsojosi – pirmasis žygis įvyko, idėja sėkmingai realizuota. Tuo tarpu pirmieji 576 žygeiviai pasklido po gimtuosius miestus, skleisdami žinią apie tokį žygį, kuriame per keturias dienas išbandė savo ištvermę, pėsčiomis įveikę 30, 40 arba 50 km kasdien. Naujiena iš lūpų į lūpas sklido greitai ir veikė efektyviau už bet kokią užsakomąją reklamą, todėl jau po metų, 2002-ųjų vasarą, kuomet organizacinis komitetas pūtė pirmosios trapios sukaktėlės žvakutę, startavo jau didesnis, žvalesnis ir susidomėjimo bei optimizmo kupinas būrys žygeivių – net 944 dalyviai peržengė starto liniją.

Ir taip aštuonerius metus žygeiviai, kaip juokaudavo, vasarą švęsdavo antrąjį savo gimtadienį – susiburdavo pažįstami, kolegos, susitikdavo seniai matyti žmonės, entuziastai vis atsiveždavo po kelis ar net visą būrį naujų žygeivių. Fanų ratas plito, augo, didėjo. Besidominčiųjų skaitliukas tiksėjo ir maloniai glostė organizuojančiųjų savimeilę – žygio karuselė įsisuko, visuomenė domisi. Todėl šiam susidomėjimui palaikyti ir paskatinti organizatoriai neužmigdami ant laurų diegė naujoves – įtraukta eXtreme trasa (drąsiausieji ryžosi 2 paras (su 1 paros pertrauka poilsiui) įveikti po 100 km), sudaryta proga žygyje sudalyvauti ir patiems mažiausiems – 12 km trasa skirta šeimoms, prabilta apie galimybę žygį įtraukti į Tarptautinę Žygių Asociaciją (tiesa, dėl to sutrumpėjo trasų ilgiai, nes žygis privalėtų atitikti reikalaujamus standartus, tačiau tai žygiui suteiktų svarumo).

Šiemet pavasarinės saulės spinduliams susprogdinus medžiu pumpurus, termometro stulpeliui šoktelėjus gerokai aukščiau nulio, įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose aibė žmonių jau pradėjo dairytis į miškus, mintyse žadinti ritmingo žingsnių maršo garsus, neretas pagaudavo save prisimenant nenumaldomai užplūstantį jauduliuką finišo tiesiojoje… Žygio „Radvilų keliais“ dalyviai pradėjo jau bene instinktyviai dairytis patogios avalynės, nevaržančių judesių drabužių, susimąstydavo, kuo šiemet kovos su nelauktu svečiu – lietumi… Tačiau tarpusavyje besidalinant artėjančio žygio nuotaikomis netruko išlįsti nemaloni žinia – šiemet žygio nebus! Iš pradžių nepatikliai, nenoriai buvo priimama ši informacija, purtomos galvos ir numojant ranka kartojama „Gandai… tai tik gandai…“. Kitaip, rodos, ir negalėtų būti, juk niekur neskelbiama, oficialioje Krašto apsaugos svetainėje nė žodeliu neužsimenama, pranešimas spaudai nepateikiamas. Vadinasi, tai tik pasklidęs nemalonus gandas, siekiantis sukurti empatiją. Bet neramu žygio entuziastų širdyse, vis dažniau pagauna save tikrinantys įvairius, su žygiu susijusius šaltinius, skambtelėjantys kokiam kolegai žygeiviui, klausiantys „Ar girdėjai? Ar žinai? Ką manai – gandai ar tiesa?..“ O prabilti žygeiviams išdrįso vienintelis, žygio idėją į Lietuvą atvežęs ir žygio „Radvilų keliais“ tėvu tapęs vyr. puskarininkis Vidmantas Genys, neoficialiame žygio forume su gailesčiu trumpai pateikęs faktą – „Labai apmaudu, bet šių metų Radvilų žygio jau nebus, toks priimtas sprendimas…“ Daug rankų nusviro perskaičius šią žinią, liūdesio ir pykčio banga pliūpstelėjo entuziastų širdyse, pabudo ryžtas patiems mokėti, tarkim, kažkokį naujai įvestą starto mokestį, susimokėti ne tik už maitinimą Mokomojo pulko valgyklose, bet ir už apgyvendinimą kareivinėse, daryti viską, kas padėtų išgelbėti įprastiniu tapusį vasaros žygį, kad tik nebūtų numarinta graži tradicija, metų įdirbis ir idėja.

Žygis „Radvilų keliais“ – tai „Lietuvos kariuomenės tradicija, skatinanti fiziškai tobulėti, lavinti ištvermę, plėtoti gerus santykius su visuomene bei užsienio kariuomenėmis“. Šis žygis yra viena sėkmingiausių kariuomenės bendravimo su visuomene formų, skirta ugdyti pasitikėjimui ginkluotąja krašto apsauga, civilį priartinti prie kariškio, leisti pajusti karišką dvasią, jaunimui pabendrauti su karišką gyvenimą pasirinkusiais ir taip natūraliai įžiebti norą tapti krašto apsaugos sistemos dalimi, pasirinkti Tėvynės ginėjo profesiją. Šis žygis yra ir puiki Lietuvos kariuomenės vizitinė kortelė užsienio šalims, nes tarp žygeivių entuziastų pastaraisiais metais „Radvilų kelių“ trasų kilometrus mynė ir būrys svečių iš Latvijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir t.t., 2007 metais žygyje sudalyvavo Jungtinė Karo policijos komanda, atvykusi iš Briuselio. Kaip teigė KAM oficialus internetis tinklapis, šiuo žygiu „siekiama skatinti glaudesnius kariuomenės ir visuomenės ryšius, propaguoti Lietuvos istoriją ir puoselėti visuomeniškumą“… O šiemet, 2009-aisiais Rukloje įsikūrusio Mokomojo pulko vadovybė žeria saują žemių į žygio kapą ir laidoja sėkmingą renginį, griaudama įdirbį, pamindama tradicijas ir net nesiteikdama pranešti visuomenei apie savo sprendimą, tyliai, slaptai numarindama žygį ir tikėdamasi, kad niekas nė nepastebės. Deja, turiu Jus nuvilti – toks akibrokštas neliko nepastebėtas… ir nepraėjo be nepasitikėjimo bei nusivylimo įspaudo visuomenės sąmonėje.

http://www.lrytas.lt/-12434208641241150822-krašto-apsaugos-sistemos-darbuotojai-paslapčia-laidoja-radvilų-kelius.htm

Vienas svarbiausių NATO tikslų – užtikrinti saugumą šalims narėms. Tačiau šis tikslas bus įgyvendintas tik tuomet, jei visos narės dirbs vieningai ir kryptingai.

Šiuolaikiniame pasaulyje šalys tebesusiduria su grėsmėmis, tačiau jų mastas ir pobūdis yra pakitęs. Teroristiniai išpuoliai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje parodė, kad terorizmas, masinio naikinimo ginklo platinimas – tai pagrindinės potencialios šių dienų grėsmės. Dėl globalizacijos atstumai tarp valstybių ir regionų „sumažėjo“, t. y. šiuolaikinės technologijos lemia tai, kad pavojus gali kilti iš geografiškai tolimų ar istoriškai nesusijusių regionų. Būtent todėl efektyviausia prevencija ir kova su tarptautinį pobūdį įgavusiomis grėsmėmis yra bendras veikimas. Aktyviai neutralizuoti grėsmes jų kilmės vietoje yra esminis XXI a. iššūkis…

KFOR-19 Dainiaus Pilypo nuotr.

KFOR-19 Dainiaus Pilypo nuotr.

Visą straipsnį galite rasti 2009 metų antrame žurnalo „Kardas” numeryje (10 psl). Parsisiųsti jį galite tiesiog spustelėję ant viršuje esančio paveikslėlio.

„Šiuolaikiniai kariniai konfliktai, kylantys civilizacijų, religijų susidūrimo kontekste, nebesiremiantys teritorijų užkariavimo principu, tolsta nuo konvencinio karo apibrėžimo – gerokai formalizuoto ir simbolinio į dvi, viena kitai prieštaraujančias puses pasiskirsčiusių karinių pajėgų turnyro, vykstančio pagal griežtai apibrėžtas taisykles ir karo garbės kodeksą. Dabartiniuose kariniuose susidūrimuose silpsta ryškios fronto linijos, anksčiau karo teatre vyravusios „karinės masės“ išsiskirsto į pavienius „epizodus“, kur riba tarp karo lauko ir užnugario, tarp kario ir civilio darosi vis sąlygiškesnė, nereikšmingesnė. Kartu su modernėjančia technika vis mažiau reikšminga tampa karo geografinė samprata, kinta saugumo grėsmių suvokimas ir jų šaltiniai, vyksta savotiška „globalizacija“ – kaip radikaliai gali išsiplėsti karo erdvės samprata, parodė Al Qaedos teroristai, karo veiksmus išplėtoję po visą „priešo“ teritoriją, kai mūšio lauku tapo JAV miestai – Niujorkas, Florida ir Vašingtonas, o aukomis – civiliai gyventojai.”

PRG

PRG sistemų raida ir šiandieninės tendencijos

Visą straipsnį galite rasti „Kardo” žurnalo 24 psl. Parsisiųsti jį galite tiesiog spustelėję ant viršuje esančio paveikslėlio.

21
Spa
Publikuota temoje: Straipsniai

„Kai mano Gyvenimo Partneris nusprendė išvykti į taikos palaikymo misiją, atsistojau prieš veidrodį, kelioliką minučių įdėmiai žvelgiau pati sau į akis, tuomet giliai, pilna krūtine įkvėpiau ir pro duris žengiau pasirengusi… Kam?”

Apsisprendimas_isvykti

Apsisprendimas išvykti

Visą straipsnį galite parsisiųsti spustelėję ant Mudviejų nuotraukos ;)