Trumpas video, kuris atspindi tą rojaus kampelį, kurį radome po vandeniu 
Ačiū, Mielasis 
Dardi šurmuliuojančiomis Kairo gatvėmis, akys vos spėja skaičiuoti automobilių būrius, kuriuos, nesvarbu ar jie patys naujausi mersai, ar senučiai suplukę nenusakomos markės laužai, vienodai išrikiuoja raudonas šviesoforo signalas. Dairaisi pro kiek papilkėjusį nuo dulkių (visgi esi šalyje, kurios 95% teritorijos sudaro dykumos ir išvengti smėlio dulkių būtų truputį nerealu…) langą ir pasąmonėje suvoki, kad tai miestas, kur nenorėtum žingsniuoti viena gatvėmis… nesijaustum saugia turiste…
Kairas, turintis dieną 200 000 000 gyventojų, o naktį jau „tik” 18 000 000, nes 2 000 000 atvyksta tik dirbti į sostinę, pribloškia skurdu – lūšnynų vaizdai baugina, bet kartu priverčia vėl ir vėl iš naujo permąstyti, kaip mes gyvename ir ką mes turime…
Kairo lūšnynai
Bet… dėka vairuotojo, kuris būdamas vietinis akivaizdu, jog išmano man, kaip vairuotojai, sunkiai suvokiamas kelių eismo taisykles, galiojančias šitame pasaulio kampelyje 
mes visgi pasiekėme pirmąjį kelionės tikslą – Nacionalinį Egipto istorijos muziejų!
Deja, viduje yra uždrausta fotografuoti, todėl teks pasitenkinti trumpute mano jausmine išraiška … Wow!… Rimtai, apsilankyti tokioje vietoje, tai ne nueiti į… Vilniaus ar Kauno „Akropolį” Vaikštai tarp visų tų aibės faraonų, jų žmonų, artimųjų, numylėtinių augintinių sarkofagų, tarp tų gėrybių, neįtikėtinai puikiai išsilaikiusių papuošalų, namų apyvokos rakandų ir… negali patikėti, jog visa tai yra senosios istorijos dalis! Jog tai… tikra, o ne tik aprašyta istorijos vadovėliuose! Negaliu nusakyti virpuliuko, kuris kirbėjo viduje, regint Tutanchamono sarkofagą bei gėrybes iš jo kapo… Nesvarbu, kiek žinai istoriją, bet nuvykti ir pamatyti Nacionalinį Egipto istorijos muziejų privalu O gyvenant Egipte nestudijuoti ir nesidomėti istorija tikriausiai neįmanoma
Next STOP – aliejinių kvepalų fabrikas.
Na, taip jau yra, kad kai važiuoji su turistine grupe, tai negali tiesiog imti ir eiti ten, kur norėtum, arba neiti ten, kur nenorėtum. Esi priklausomas nuo gido. Tampi turistinės kompanijos suplanuoto scenarijaus dalimi… Kad ir kaip ryžtingai buvau nusiteikusi nepirkti nė vieno buteliuko tų aliejukų, na, arba nupirkti tik vieną mamai masažams (matyt, ne taip jau ir ryžtingai buvau nusiteikusi ), tai galiausiai išėjome su keturiais butelaičiais
Ir galiausiai išsvajotosios piramidės! Tą akimirką, kai atsistojau priešais jas, lėtai kylau žvilgsniu grublėta, nutrupėjusia siena, vinguriavau įtrūkimais, suvokiau, kokia mažutė ir gležna esu priešais jos didybę ir masyvumą… Kiekvienas akmens blokas yra laikomas žmonių prakaito ir aukų kraujo, sulipintas nepamatuojamos žmonių valios pastangomis, ryžtu, užsispyrimu ir buvusiu vieninteliu tikslu kasdienybėje – išgyventi, nežlugti, nežūti, pabaigti šį didingąjį paminklą faraonui…
Pamenu visus tuos aibę žmonių, kurie grįžę iš Egipto liete liejo savo nusivylimą piramidėmis, aiškindami, kad žlugo jų įsivaizdavimas ir smuko piramidžių didybė jų akyse… Jie meluoja!!! Piramidės YRA didingos!!! Man jos paliko neišdildomą įspūdį.
Pozuojam
Reklama 
Gaivaus vandens gurkšnis dykumoje...
Ir dar viena stotelė – Sfinksas. Įėjimo į piramides sergėtojas, žavus benosis … liūtukas Čia prasidėdavo faraono kūno kelionė į kitą pasaulį – mumifikacijos procedūra ir ritualinis kelias link piramidžių.
Sfinksas nuostabios poros fone
Ačiū, mielasis, už nuostabią kelionę, kuri tai, kas atrodė tik istorijos vadovėlių iliustracijomis, pavertė realybe
Taigi apie didžiausiąją šių atostogų atrakciją – nardymą
Pagrindinis kelionės į Hurghadą planas buvo panardyti. Pasirinkę „Top Twin Dolphin” nardymo klubą, kurio šeimininkas yra linksmo ir energingo žmogaus įspūdį palikęs Aurelijus Kinas , neapsirikome, nes laikas buvo praleistas tikrai įspūdingai ir grįžome pilnomis kišenėmis įspūdžių Taigi apie viską palaipsniui
Pirmasis rytas Afrikos žemyne, o mūsų žadintuvas įkyriai ima skambėti jau 7 valandą… Kokios čia atostogos, ane? 
Atostogos dar ir kokios Net spirgėdama iš susijaudinimo, kad šiandien nersiu į Raudonosios jūros platybes, kylu iš lovos ir netrukus šokio žingsneliu šuoliuojame pusryčiauti. 8.30 mus jau pasiima Aurelijaus autobusiukas ir apsupti įtartinos arabiškos „muzikos”, kuri labiau primena šaukimą į kovą prieš kitatikius 8-), traukiame į „Lillyland Beach Club” viešbutį, kurio krantinėje prišvartuota baltoji gulbė, nuplukdysiantis mus į atvirus vandenis
Instruktorius greitai primeta kiekvienam po pilną dėžę nardymo įrangos…
Apsiausiu batukus ir keliausiu pas... ryklius
…ir 9.00 jau išplaukiame 
Pakeliui vyksta pamoka, kaip iš viso to, kas yra tavo dėžėje, padaryti komplektą, padėsiantį tau kvėpuoti po vandeniu
Vyksta įrangos surinkimas
Nepamiršk prisigriebti šį sezoną itin madingo švininio diržo :D, kuris padės tau būti po vandeniu, o ne plūduriuoti paviršiuje
Sunki velniava...
Taigi viskas kaip ir ready Laivas prišvartuotas, metas dingti nuo jo paviršiaus
Šokam į balinius kostiumus…
…neriam į sukomplektuotas BCD liemenes…
…dar papozuojam paparaciams
Ir marš į vandenį!
Netrukus pasimatysime po vandeniu
Iki
Fantastiška savaitė – taip galėčiau labai trumpai apibūdinti mūsų atostogas Egipte, Hurghadoje. Bet… trumpai man nepatinka, nes noriu papasakoti kur kas nuodugniau apie visą kelionę ir jos padovanotus potyrius
Pirmiausia sugalvojau pradėti nuo viešbučio įvertinimo
Jasmine Village
Apsigyvenimui pasirinkome viešbutį „Jasmine Village„, kuris pagal jų vertinimo sistemą yra gavęs 4*. Jei yra planas praleisti savaitę tiesiog drybsant viešbutyje prie baseinų, mėgaujantis saulės voniomis ir tinginiaujant, tai šis viešbutukas tinkamas variantas dar ir dėl to, kad būdami jo klientai, gaunate progą naudoti greta esančių „Aladdin” ir „Ali Baba” viešbučių pramogomis. Be to, pats viešbutis siūlo gausybę pramogų savoje teritorijoje. Kaip ten tos pramogos ir patogumai, deja, papasakoti negaliu, nes mūsų atostogų planas buvo kur kas nutolęs nuo viešbučio baseinų bet apie tai vėliau O pradžiai kelios foto įspūdžiui susidaryti
Vaizdas iš namuko prienagio.
Namukus skiria palmių alėjos.
„Jasmine Village” baseinas.
Relax prie vandens.
„Jasmine Village” pliažas.
„Jasmine Village” mini golfo aikštelė.
„Jasmine Village” mini zoo su išdykėlėmis beždžionėlėmis, vagiančiomis smalsiųjų akinius
Galite susigundyti pajodinėti.
„Ali Baba” baseinų kompleksas.
Kalbant apie maistą „Jasmine Village”, tai aš rašyčiau drąsu 8, nes likau visai patenkinta. Gal kiek trūko įvairovės, bet kita vertus, nėra čia ko perdėm būti išrankiam Džiaugiausi neapsinuodijusi (kuo skundžiasi dažnas, grįžęs iš Afrikos), nesuviduriavusi ir pan Pusryčiams visada rasite šviežios įvairių rūšių kiaušinienės, salotų, vaisių (deja, braškės mokamos – už 1 kg 25 Egipto poundai (t.y. 12,5 Lt)), aibę saldumynų, kurie ir šiaip susilaukė geriausių mūsų, saldumynų mėgėjų :), įvertinimų
Tiesa, kava neįtikėtino bjaurumo… 
Man, kaip kofemanei, tai buvo didelis smūgis – savaitė be kavos!.. Apie pietus daug papasakoti negaliu, nes… nei vienų viešbutyje nevalgėm Užtat lunch box‘ai nuvylė kaip reikalas – jokio išradingumo ir jokio įvairumo, nes visą savaitę tik virtas kiaušinis, lydyto sūrio trikampiukas, medaus bei sviesto, kelios saldžios bandelės ir vaisius… Pataisykite mane, jei klystu, bet į pietus man tai nepanašu… Užtat vakarienei restoranas vėlgi lūžta nuo gausybės maisto – troškinukai, žuvytės, šviežios daržovės, salotų aibė (deja, ne pačių skaniausių… keisti mix’ai, kurie nepalieka įspūdžio…), ryžiai, makaronai bei keptos bulvytės garnyrui ir kas be ko saldumynų gausa bulkutės bulkutės ir dar kartą bulkutės Bene daugiausiai dėmesio susilaukiantis vietinių picų kepėjas ir šou, ir atrakcija, ir skanu
Tiesa, taip ir neprisiruošėm užsirezervuoti vakarienės egiptietiško maisto restorane.
Apie gėrimus. Jų tos nemokamos ala sultys buvo bjauriau nei bjaurios, tiesiog kažkoks ištirpintas „Yuppi”… O visi kiti gaivieji gėrimai tik nuo 9.30… bet tai pastūmėdavo rytais mėgautis mokamomis šviežiai spaustomis sultimis, kurios tikrai pabudindavo ir maloniai nuteikdavo Jų alkoholiniai gėrimai, na, įvardinkime tai niekuo neypatingu, nors iš tiesų tai būtų sąžiningiau sakyti tiesiog… neskanūs Alus – skystimėlis, bet prie picos ar riebesnių, sotesnių pietų sueina Vynas – šampano, sidro ir vyno neaiškus mix’as… Jų romas ar viskis tai iš viso kažkoks nesusipratimas Na, bet rusai pompavo viso to dideliais kiekiais ir su pasimėgavimu kiek teko matyti Vadinasi, tik skonio reikalas
Kambariai ganėtinai erdvūs, tvarkingi. Neteko susidurti su jokiais „pašaliniais” gyventojais (tarakonais ar pan.). Personalas neapšvarino, kuo nekurie itin gąsdina, nors daug brangių daiktų laikėm „ant akių”, taip sakant, nieko neslėpėm, nekišom ar į seifą nenešėm. Kambarių tvarkytojas padovanodavo vis kokį smagų lakstinuką iš rankšluoščių
Dėl vietinės kultūros. Savo įkyrumo etiketę apgynė – pro parduotuves ramiai pasivaikščioti neįmanoma, bet galiausiai įpranti ir išmoksti tiesiog ignoruoti ir nekreipti dėmesio. Mes susiradome savo mėgstamus pardavėjus viešbučio teritorijoje esančiose parduotuvėse, nes jie pasižymėjo nepriekabiavimu ir ramumu, solidesniu išlaikymu ir kultūringesniu elgesiu, pas kuriuos ir susipirkome veik visus suvenyrus. Derėtis, kaip žinia, ne tik reikia, bet ir būtina
P.s. arbatpinigių klausimų tiesiog prisiminkite, jog jūs esate atostogose, o jiems tai yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis
Pati jau baigiu įprasti, bet realiai suprantu, kad šaltesnės nei lavono rankos ir pėdos nėra normalu… Bet darosi panašu, kad mano galūnių apskritai beveik niekada nepasiekia kraujas! :O Benaršydama visagaliame internete, radau straipsniuką, kuris sudomino. Įmetu jį likimo sesėms ir broliams
Kai kurie žmonės šąla nepriklausomai nuo metų laiko. Net karščiausiomis dienomis jų rankos ar kojos būna šaltos. Jei įprastomis priemonėmis nepavyksta sušilti, reikia pasitikrinti sveikatą ir išsiaiškinti, ar nesergate kokia nors vidaus liga. Šąlančias galūnes galite pabandyti gydyti ir liaudies medicinos siūlomomis priemonėmis.
Ką pasako kojų pėdos
Sveiko žmogaus kojos turi būti šiltos ir sausos.
* Jei kojos yra drėgnos ir šaltos, tai požymis, jog gali būti sutrikusi skrandžio ir žarnyno, skydliaukės veikla.
* Jei dešinė pėda šilta, o kairė — šalta, būtina susirūpinti širdies veikla.
* Sausos ir šaltos kojos — galimų širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų ir pakitimų galvos smegenyse požymiai.
* Drėgnos ir karštos kojos — uždegiminių bei infekcinių plaučių ligų požymis.
* Sausos ir karštos kojos — skydliaukės ir skrandžio ligų, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas požymis.
Kodėl šąlama?
Galūnės šąla todėl, kad susiaurėja arterijos, ir į kojas bei rankas patenka mažiau kraujo. Dažniausiai arterijos susiaurėja dėl nuovargio, nerimo ir streso. Esant stresinėms situacijoms, kraujas plūsteli į galvą, o mažiau jo gauna kūno galūnės. Tačiau tai — ne problema: tereikia pakeisti aplinką, nusiraminti. Normali kraujotaka atsistatys, ir rankos bei kojos sušils. Problema, kai kūno galūnių šalimas gali būti sunkesnių ligų požymis.
Kūno galūnių atšalimą gali sukelti cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligos, aterosklerozė ir anemija. Rytų šalių liaudies medicinos žinovai teigia, kad, norint išvengti širdies smūgio, būtina pasirūpinti, kad kojos visada būtų šiltos.
Jei šąla kojos, būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą.
Tinkama mityba
* Jei dažnai šąla kojos bei rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, nes valgant sunkų maistą kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau.
* Patariama valgyti lengvai virškinamo maisto, kuriame yra daug vitaminų ir geležies. Valgykite daug liesos mėsos kartu su vaisiais ir daržovėmis, ankštinių kultūrų. Taip pat patartina valgyti grikių kruopų, pomidorų, morkų ir burokėlių. Daug geležies yra kiaušinio tryniuose, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.
* Patariama valgyti stambiųjų raguočių kepenų. Jas reikia smulkiai supjaustyti, pakepti, bet ne visai iškepti, sumalti mėsmale, pagaminti paštetą ir kasdien suvalgyti po šimtą gramų.
* Sustiprinsite organizmą valgydami melionus, kuriuose yra lengvai pasisavinamos geležies. Kraują bei širdį stiprina ir persimonai. Valgykite daugiau granatų ir bananų.
* Patariama valgyti ir riebios žuvies, kuri pagerina organizmo kraujotaką.
* Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.
Vaistiniai augalai
* Jei nuolat šąla kojos, gerkite kaštonų žiedų antpilo: 50 g kaštonų žiedų užpilkite puse litro degtinės ir palikite 2 savaites tamsioje vietoje nusistovėti, kasdien pakratykite, po to antpilą nukoškite. Gerkite 3 kartus per dieną po 30 lašų į ketvirtadalį stiklinės šilto vandens pusę valandos prieš valgį. Kaštonų žiedų antpilo gerkite 10 dienų, po to padarykite 5 dienų pertrauką ir gydymą vėl pakartokite. Šis antpilas padės ne tik šąlančioms kojoms, jis išvalys ir tulžies pūslės kanalus.
Naudingi patarimai
* Jei dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau pajudinti kojų pėdas, pirštus.
* Rankų pirštais paspaudykite guminį kamuoliuką.
* Pėdų kraujotaka pagyvės ir jos mažiau šals kojos, jei į kojines įbersite apie ketvirtadalį šaukštelio sumaltų raudonųjų pipirų.
* Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska, o tik po to nušluostykite sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, jūs nesirgsite peršalimo ligomis.
* Nešiokite natūralaus pluošto kojines. Vakarais apsiaukite vilnones puskojines, geriausia iš naminės vilnos, jos geriausiai sulaiko kojų šilumą ir šiek tiek pamasažuoja kojų odą.
* Alkoholiniai gėrimai, rūkymas, kava siaurina kraujagysles ir sukelia jų spazmus. Išgėrus alkoholio kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras ir bendra kūno temperatūra sumažėja. Šąlantiems žmonėms patariama atsisakyti visų šių žalingų įpročių.
Kojas sušildys vonelės
* Prieš miegą kojas pamirkykite šilto vandens vonelėje su pipirais. Tokios vonelės sustiprina kraujotaką ir net labiausiai sušalusios kojos sušyla.
* Jei grįžote namo „ledinėmis“ kojomis, pamerkite jas į šalto vandens ir kvapniojo rozmarino arba pipirų ekstrakto vonelę. Pamirkius kojas tokioje vonelėje, pagerėja kraujotaka ir kojos greitai sušyla.
* Į karšto vandens vonelę įberkite 1 šaukštą čiobrelių ir raudonėlių, 2 šaukštus susmulkintos imbiero šaknies arba maltų juodųjų pipirų. Tokiose vonelėse šąlančias kojas mirkykite 10-15 minučių.
* Prieš miegą patartina kojoms padaryti kontrastinio vandens voneles: į vieną vonelę įpilkite 30-35 laipsnių šilumos vandens, o į kitą šalto 12-15 laipsnių šilumos vandens. Kojas pirmiausia 5 minutes pamirkykite šilto vandens vonelėje, po to 10 sekundžių — šalto vandens vonelėje. Pakartokite procedūrą 3-5 kartus. Paskutinį kartą kojas pamerkite į šaltą vandenį, po to užklokite jas šilta antklode.
* Galite pasidaryti ir tokią vonelę: kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10-15 minučių. Tokia vonelė labiausiai tiems žmonėms, kurie ilgai neužmiega, nes jų kojos būna šaltos.
Kojų ir rankų mankšta
* Atsigulkite ant nugaros ir kelias minutes „pavažiuokite dviračiu“. Po to dešiniosios kojos pėdą uždėkite ant kairiosios kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite užkeltos kojos pėdą. Masažuokite apie 2 minutes. Po to tokį pat masažą atlikite ir kitai kojai.
* Du kartus per dieną masažuokite kojas kraujotaką stimuliuojančiais tepalais.
* Jei juntate, kad šąla kojos, padarykite keletą plačių žingsnių į priekį, o po to kelis kartus pritūpkite.
* Jei šąla rankos, kelis kartus energingai pamosuokite rankomis ir kelis kartus suspauskite pirštus į kumštį.
Paulo Coelho knyga „Zahiras“ paliko gilų įspūdį ir privertė daug ką iš naujo permąstyti, apgalvoti. Galiausiai susidorojusi su dar viena sesija universitete, šiuo metu tapusi laisva nuo darbų ir gausybės „privalau padaryti“ veiklų, panorau pasinerti į grožinės literatūros pasaulį ir tiesiog paaukoti dalelę laiko… nepraktiškam menui
Nusprendžiau pamėginti perskaityti keletą iš eilės vieno autoriaus knygų, kad galėčiau susidaryti platesnį suvokimą apie jo/jos kūrybą. Minėtojo įspūdžio po „Zahiro“ pagauta, nusistvėriau net keturias kitas P. Coelho knygas ir nėriau stačia galva į jų puslapius…
Pirmoji rankose atsidūrė knyga pavadinimu „Penktasis kalnas“. Pernai kalėdinių švenčių periodu kolegu rate ji buvo itin liaupsinama, todėl, praėjus metams :), nusprendžiau perskaityti ir aš. Žodis „nusivyliau“ čia būtų toli gražu per silpnas… Žinoma, galbūt todėl, kad esu eretikė… O gal tiesiog dėl to, kad knyga parašyta perdėtai saldžiu filosofiniu stiliumi ir tas prievartinis kiekviename puslapyje tarp eilučių šmėžuojantis šūksnis „Susimąstyk, ar teisingai ir prasmingai gyveni!“ atstumia. Perskaičau iki galo. Sudorojau per kelis vakarus, ne knyga nepasižymi apimtimi. Bet užvertusi galutinį puslapį supratau, kad… nieko nejaučiu. Sakysite, perskaičius knygą nieko justi ir nereikia? Šįkart mano nuotaika geriausiai atspindėtų tokia scena – užverčiu paskutinįjį puslapį ir susiraukiu, tarsi atsikandusi didelė gabalą itin rūgščiai karčios citrinos… Beje, pamenu panašiai jaučiausi ir perskaičiusi „Alchemiką“. Tiesiog, tokios dvasiškai filosofiškai kalbančios knygos tikriausiai ne man
Nusprendžiau per greitai neteisti autoriaus ir iš krūvelės ant pianino sukrautų knygų pasiėmiau sekančią – „Veronika ryžtasi mirti“. Skambus pavadinimas aidėjo prieš gerus keletą metų literatų lūpose, o knyga mirgėte mirgėjo knygynuose. Kadangi dar jaučiau karčiai rūgščios citrinos skonį burnoje po „Penktojo kalno“, puslapius verčiau gana įtariai ir nedrąsiai. Visgi galiausiai įsiskaičiau. Ar galėčiau teigti, jog pastaroji knyga suintriguoja ir prikausto? Na, jei lygintume „Zahirą“, „Penktąjį kalną“ ir „Veronika ryžtasi mirti“, tai pastaroji atsidurtų viduriuke tarp įdomiausios ir neįdomiausios, apibūdinčiau, kaip dalinai prasmingą, bet kartu ir šiek tiek varginančią, sudominančią, bet ir banaliai erzinančią kai kuriuose puslapiuose. Patiko autoriaus gebėjimas naudoti ne vien savo išmonę ir lakią fantaziją, o ir erudiciją atspindinčius faktus, pavyzdžiui, sumaniai įpinta istorija apie dabartinių klaviatūrų klavišų išdėstymo principą:
„Mes tą klaviatūra vadiname AZERTY, nes taip išdėstytos pirmosios raidės pimojoje eilutėje. […] pirmąją rašomąją mašinėlę 1873 metais išrado Kristoferis Šolis, norėdamas aptobulinti kaligrafiją. Bet iškilo problema: labai greitai spausdinant, raidės iššokdavo ir rašomoji mašinėlė užstrigdavo. Tada Šolis nubraižė AZERTY klaviatūros schemą – tai buvo klaviatūra, kuri privertė mašininkes spausdinti lėtai.“ – įdomu, ar ne?
Laikmetyje, kai didžiausiu turtu laikomos žinios, mes trokštame veikdami, nesvarbu, ką, įgyti naujos patirties, sužinoti kažką naujo, netikėto, įgyti naujos patirties, žinių. Netgi skaitydami grožinę literatūrą, norime tobulėti ne tik dvasiškai, bet ir susileisti dozę prasmingos ir tikslingos erudicijos. Juk nebegyvename žavingame renesanso amžiuje, kai pakakdavo cituoti garsiuosius filosofus ar rašytojus, dabar visi norime faktų
Knygos pavadinimu „Zahiras“ dar kartelį neaptarinėsiu. Toumetinę reakciją vos ją perskaičius galite rasti čia.
Pakalbėkime apie ją Nes tai viena įdomesnių, mano požiūriu, ir labai gerai praktikoje atsispindinčių teorijų Be to, apie savo gyvenimo piramidės laiptelius vis susimąstau jau keletą savaičių
Taigi, pirmiausia, kas tai tiems, kas nėra susidūrę:
A. Maslow piramidė
Trumpai – tai gyvenimiškųjų poreikių susluoksniavimas. Pažymėtina tai, kad kol nepatenkini žemesniojo poreikio, negali judėti prie sekančio.
Pirmoji pakopa – išgyvenimui būtini realizuoti poreikiai. Čia sukrenta maisto, miego poreikiai, noras ir siekis būti sveiku, išvengti ligų ir susižalojimų. Juk žmogus išalkęs ieško maisto, pavargęs stengiasi numigti, o vengdamas skausmo ir sužalojimų, gūžiasi, bėga ar kaip kitaip gelbėjasi.
Antroji pakopa – saugumas. Žmogus nori būti saugus. Saugus fiziškai. Saugus emociškai. Stogas virš galvos suteikia saugumo pojūtį. Žinojimas, kad ryt eisi į darbą, taip pat paskatina jaustis saugiu. Orientavimasis situacijoje, supratimas, kad įvyks, jei pasielgsi vienaip ar kitaip, taip pat gimdo saugumo pojūtį. Žmogus jaučiasi nesaugus tada, kai jį puola netikėtumai. Jis dvejoja savimi ir aplinkiniais, kai atsiduria svetimoje ir jam nesuvokiamoje aplinkoje. Žmogus tiesiog nori jaustis patogiai tam, kad galėtų lipti ant trečiosios poreikių piramidės pakopos.
Trečioji pakopa – bendrumo, ryšių poreikis. Kartais mes norime pabūti vieni. Bet niekada nenorime būti vieniši. Labai retas kuris iš mūsų geidžia visą gyvenimą praleisti vienas, užsidaręs savoje mažutėje erdvėje ar išplaukęs į visiškai negyvenamą salą. Žmogus – bandos gyvūnas, jei leisite taip grubiai pastebėti Mes buriamės į bendruomenes, formuojame visuomenes.
Šios pakopos poreikių nepatenkinimo skauduliukus pati pajuntu kartas nuo karto. Kaip didieji komunikatoriai sako, nekomunikuoti neįmanoma Aš negaliu nebendrauti. Man to reikia, tarsi augalui saulės šviesos ir vandens Jaučiuosi liūdna tuomet, kai atsiskiriu. Žinoma, kartas nuo karto norisi pabūti vienai. Bet tai tik kartais. Ir labai labai kartais Puodelis kavos su drauge, biliardo partija su kursiokais, smagi popietė su bendradarbiais, jaukus saulės palydėjimas su mylimuoju – tai akimirkos, kada būna gera! O kartais užtenka ir tiesiog pažiūrėti filmą, spektaklį, paklausyti koncerto ar patylėti drauge… Bet drauge… Būnant šalia… Aš paprasčiausiai labai sunkiai pakeliu vienatvę.. Esu tarsi šuniukas, kuriam gera būti būryje, o ne laukinė katė, kuri mėgsta slampinėti viena…
Ketvirtoji pakopa – pagarba sau ir kitiems. Kuomet turi stabilų finansinį pagrindą po kojomis, namus, į kuriuos gali sugrįžti, žmogų, kurio būni apkabintas, ateina laikas siekti įvertinimo ir pagarbos. Visi norime būti pripažinti – savo srities specialistai, savo talento virtuozai, savo gebėjimų asai. Tai nėra puikavimasis, tai tiesiog poreikis išgirsti, jog tai, ką darai, darai tinkamai. Ir tam nereikia pjedestalo! Klaidingai mąsto tie, kurie pripažinimą sieja su kaitrių scenos lempų apšvietimu. Dažnai reikia kur kas mažiau – subręstančio suvokimo, kad įvaldei įgūdžius ir artimiausių žmonių ar tos srities specialistų paskatinimo nenuleisti rankų ir judėti pirmyn. Kai įgyji tai, pasieki aukščiausią poreikių pakopą.
Penktoji pakopa – savirealizacija. Jautiesi visaverte asmenybe tik tada, kai manaisi tinkamai išnaudojąs savo laiką, t.y. kai gaunamas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kaštus.
Tai man beprotiškai aktualu! Savirealizacija yra siekis, prie kurio prisilietus būnu pati laimingiausia, kuomet saulė šviečia skaisčiau, dangus atrodo žydresnis, vėjo gūsis gaivesnis, o vanduo skaidresnis. Tuomet rytai atrodo tokie malonūs, nes išaušta dar viena diena, kai mano darbas duos sultingų vaisių, o vakarai atrodo romantiškai jaukūs, nes gali apmąstyti dienos veiklas…
Kur esate Jūs?
Vat skaitau straipsnį blog’e „Nykstančios rūšys: Pasakų personažas – tobulas vyras” ir mąstau…
Pasakų princo nėra… Bet yra realus Vyras, kuris „supranta, kad moterys yra moterys – su visais PMS, shopping mania, pletkais, valandas trunkančiais telefono pokalbiais ir vis tiek jas be proto myli. Savo moteriai jis negaili nei dėmėsio, nei laiko, nei pinigų. Jis netgi eina su ja apsipirkti,o kadangi, kaip jau minėjau, turi įgimtą stiliaus jausmą, geriau už bet kokį stilistą pasiūlo, ką rengtis. Su juo jautiesi saugi. Visapusiškai. Žinai, kad jis pakankamai rimtas, kad nepabėgtų su tavo geriausia drauge. Tu garantuota, kad jis pakankamai stiprus, kad apgintų tave nuo visų gyvenimo negandų, kad ir kokiu pavidalu jos bepasireikštų.Ir jis pakankamai protingas, kad neužgožtų tavęs savo tobulumu ir leistų tau visapusiškai pasireikšt. Iš viso, jis yra džentelmenas, ir visur ( taip visur ) pirmiausia galvoja apie moterį, o tik paskui apie save. Bet jis nėra nuobodus – per gimtadienį iš jo tikrai negausi pliušinio meškino ar kvepalų, kokius jau turi. Iš viso, niekada nežinai ko iš jo tikėtis – jis gali skaityti tau Šekspyro eiles prie jūros ar pasiūlyti nukeliauti į Paryžių jo motociklu.” Man pasisekė, aš turiu Vyrą, kuris yra netobulas, bet… pats geriausias 
Man 
Kodėl aš taip sakau? Nes…
Jis yra pats vyriškiausias
Jis yra labai suprantingas
Jis išradingas ir nenuobodus
Jis protingas ir nenustojantis domėtis, ieškoti
Jis veržlus, energingas ir nepaliaujantis stebinti
Jis svaiginančiai sexualus
Jis moka vienodai džiaugtis mažytėmis smulkmenomis ir didžiulėmis dovanomis
Jis turi vertybes, tikslus ir idealus!
Jis kategoriškas tuomet, kada reikia ginti įsitikinimus
Jis stiprus ir greta Jo aš jaučiuosi tokia… moteriška 
Jis – mano Zahiras
Jis – mano Dainius
Kai taip pavargsti nuo vis didesnio gyvenimo tempo mieste, kai norisi ramybės ir gamtos prieglobsčio, kai geidi, kad šurmuliuojanti, savais keliais lekianti žmonių minia aplink tave tiesiog… pradingtų, tada nukreipk akis į Pitkerno salą!
Pitkernas – tai sala Ramiajame vandenyne. Jos plotas tėra 47 km², o populiacija… 48 gyventojai! Tai paskutinioji britų kolonijos statusą Ramiajame vandenyne išlaikiusi sala ir, beje, mažiausią gyventojų skaičių turinti šalis
1787 m. leitenantas W. Bligh išplukdė laivą, pavadinimu „Bounty” į Ramųjį vandenyną. Kelionės tikslas – parvežti tam tikrą mėsingus vaisius duodantį augalą, kurį planuota auginti Karibuose (vaisiai turėjo tapti pagrindiniu maistu vergams). Pasiekusi Taitį, gavusi reikiamus augalus, laivo įgula pajudė link Karibų. Kelionė buvo ilga ir varginanti… 1789 m. balandžio 28 d. dvylika įgulos narių sukėlė maištą laive. Vėliau supratę, kad grįžti į gimtąją Angliją negalės, nes bus nubausti už maištavimą, jūreiviai apsistojo mažytėje saloje – Pitkerne.
Dabartiniai pitkerniečiai yra „Bounty” laivo jūreivių ir Taičio salos aborigenų palikuonys.
1937 m. populiacija buvo pasiekusi NET 233 gyventojų!
Istorija apie sostinę Adamstauną Šalies gyvavimo periode buvo toks laikotarpis, kai saloje tebuvo likęs gyvas… vienas vyras! Taip, jūs mąstote teisinga linkme :-) jo vardas buvo Adamas Vėliau jo garbei sostinė (o kartu ir vienintelis gyvenamas miestas saloje) buvo pavadinta Adamstaunu.
Pitkerno sala online -> čia
Beje, yra sukurtas net filmas, pasakojantis „Bounty” laivo maišto istoriją – „Maištas laive” („Mutiny on the Bounty„)
Kai viena mano itin ngerbiama dėstytoja prabilo pačių gražiausių žodžių tirada apie Robert-Vincent Joule ir Jean-Leon Beauvois knygą „Manipuliacijos vadovas padoriems piliečiams„, ryžausi sukaupti visas valios pastangas ir perskaityti. Neklydau Valios skaityti tokį šlamštą prireikė daug Bet norėjau būti garantuota diskusijoje ir jaustis užtikrintai, o tam privalėjau įveikti šitą birzgalą.
Pirmas įspūdis, kuris nepakito ir perskaičius visą knygą – leidinys skirtas amerikietiškojo tipo skaitytojams! Kaip suprasti? Na, autoriai kalba apie tokius… savaime suprantamus dalykus! Arba tai, arba aš nesąmoningai įvaldžiusi manipuliavimo meną
„Didelio populiarumo sulaukęs garsių Prancūzijos psichologų veikalas…„, „Ši knyga kai kuriems žmonėms neturėtų pateikti į rankas…„, „Supratę, kaip veikia įkliuvimo į spąstus metodas, išmoksite nebeįkliūti.” – tokie ir panašūs pompastiški pasisakymai apie knygą mane prajuokino Pavyzdžiai, pateikiami knygoje, yra pirmoko lygio Pats parašymo tonas mane erzina – tarsi autoriai kalbėtų su protiškai atsilikusiais skaitytojais (Teletabių sindromą įžvelgiu )!
Kokią manipuliaciją analizuoja? Na, nuoširdžiai prisipažinkite, negi iš tiesų iki šios „nuostabios” knygos nieko nė neįtarėte apie prekybininkų naudojamą jauko manipuliaciją? O apie scenarijų, kai iš pradžių paprašęs nerealiai daug ir gavęs neigiamą atsakymą, pereini prie kur kas mažesnio prašymo, kuris realiai ir yra tavo tikslas, ir į pastarąjį gauni teigiamą atsakymą, nes prašomasis, įvertinęs teiginių svorį ir pastangas, kurias jam reikėtų panaudoti abiem atvejais, išsirenka sau palankesnį, pamiršdamas, kad realiai jis turi pilną teisę atsisakyti padėti abiem atejais? Na, o kaip tas paruošiamasis efektas, kai iš pradžių, tik tam, kad susitabdytum skubantį žmogų, klusteli jo, kiek valandų, o tada jau, kai žmogus vis tiek sustojo, puoli su savo tikruoju tikslu, prašymu?
Taip, sutinku, galbūt amerikietiškojo tipo visuomenei, kur žmonės yra atpratę skaityti, domėtis, šviestis, kur gyvenama daugiau praktika, net nesigilinant į teoriją, tokia knyga ir gali sulaukti pasisekimo, nustebimo ir pan. Bet nesinori tikėti, kad Lietuvoje ji būtų įvertinta kaip „didelio populiarumo sulaukęs veikalas„… Deja, tokia statistika verčia suabejoti:
Loading ...
Atsiliepimai