Jau daug metų nepraleidžiame liepos 6-osios renginių Vilniuje, Valstybės dieną visada pasitinkame iškilmėmis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, pažymime karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šie metai nebuvo išimtis – papusryčiavę pėstute patraukėme į senamiestį.

Kadangi šiemet liepos 6-oji buvo paskirta ir Lietuvos paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose prieš ūkstantį metų pažymėti, be to, prisimenant visą pompastiką ir garsius pasisakymus apie tai, kokia didinga ir skambi ši diena turėtų būti, buvau susikūrusi iliuziją, kad reiktų laukti kažko tikrai tokio… Deja, teko nusivilti pirmiausia jau tuo, kai kelios dienos prieš teko truputėlį paplušėti, bandant surasti nors kokią nors tos dienos renginių programą. Gal tiesiog man „profesinis” įprotis, bet užkliūna tokia informacijos stoka arba skleidžiamų žinių abstraktumas.

Prezidentūros aikštė pasitiko savotiškai maloniu… tradiciškumu Maloniu, bet kiek gluminančiu šiemet Tai paįvairinimui bent pakeitėme iškilmių stebėjimo kampą – į viską žvelgėme iš „užkulisių”

Šventę pradėjo Lietuvos kariuomenės orkestras ir Garbės sargybos kuopa parodomąja programa, toliau sekė Prezidento pasveikinimas, kelios kalbos ir valstybinio himno giedojimas pakeliant vėliavas. Tuomet Kauno karo istorijos klubas tris kartus saliutavo iš pabūklo ir galiausiai susirinkę svečiai galėjo pasigėrėti pražygiuojančia darnia Garbės sargybos kuopos rikiuote.

Tradiciška Savotikšai miela

Po šios ceremonijos patraukėme į katedros aikštę, kur po mišių iš arkikatedros sugužėjo politikai, diplomatai ir valstybių vadovai. Čia buvo iškilmingai atidaryti Valdovų rūmai (tiesa, svečiams buvo pademonstruotas tik jų vidinis kiemas bei kelios dar tuščios salės, nes iki galutinio atidarymo dar oi kaip toli…).

Gera buvo matyti tokia minia laimingų ir pakiliai nusiteikusių žmonių.

O dar maloniau buvo stebėti scenoje esantį gausų valstybių vadovų būrį – Danijos karalienę Margrethe II, Norvegijos karalių Haraldą V, Švedijos karalių Carlą XVI Gustafą su karaliene Silvia, Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, Latvijos vadovas Valdis Zatleras, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Suomijos vadovė Tarja Halonen, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, popiežiaus Benedikto XVI legatas, kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Angelo Sodano, Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, kiti aukšti kaimyninių šalių pareigūnai, kurie atvyko pasveikinti mūsų Lietuvos, mininčios oficialų šalies tūkstantmetį.

Po Lenkijos prezidento kalbos juokais per dantį traukėme, jog galų gale buvo oficialiai ištarta ir patvirtinta, kad Vilnius yra mūsų, Lietuvos sostinė, o ne Lenkijos miestas Tarėme išgirdę, kaip apmaudžiai ir sunkiai, bet visgi ištarė šį sakinį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis

O po trumpų iškilmių ir ilgokų kalbų :), išlydėjome Dainų šventės dalyvius į eiseną link Vingio parko.

Tokia gausa žmonių (jei neklystu, Dainų šventėje šiemet buvo 18 tūkstančių dalyvių!) negali nesukelti susižavėjimo