Autoriaus įrašai

23
Spa
E. Durkheimas. Savižudybių teorija
Publikuota temoje: Apžvalgos

Teko pasidomėti ir paanalizuoti sociologo Emilio Durkheimo savižudybių studiją. Pasirodė įdomu, todėl panorau pristatyti :)

E. Durhkeimas teigia, kad savižudybės priežastys nėra nei biologinės, nei psichologinės. Tokiam žingsniui žmones paskatina vien socialiniai faktoriai, procesai. Jis pačias savižudybes skirsto į kelis tipus:

1. EGOISTINĖ savižudybė yra, kaip, manau, galima suprasti jau iš pavadinimo, paskatinta socialinio AŠ sureikšminimo. Tokį kelią, anot autoriaus, pasirinks žmogus, esantis mažai integruotas į visuomenę, išsiskiriantis savo troškimais, kurie nesutampa su grupės požiūriu, interesais. Išryškėja individualizmas, kuris, jei troškimų nepavyksta patenkinti savarankiškai, tampa nepasitenkinimo savimi priežastimi. Durkheimas išveda grandinėlę: nepriklausai visuomenės institucijoms -> silpnas integracinis ryšys -> lengva išeiti. Apsauginis koeficientas, t.y. šeima, ypač jei yra vaikų, gali sustabdyti individą nuo savižudybės pasirinkimo.

Kritika: ar tikrai visi, mažai integruoti į visuomenę individai jaučia nusivylimą? O kaip žmonių kategorija, kuriems vienatvė yra poreikis? Egoistinę savižudybę priskirčiau prie tiesiog priskirčiau egocentrizmo ir susireikšminimo faktoriaus…

2. ALTRUISTINĖ savižudybė siejama su papraočiais ir senąja, mechanine bendruomene. Čia galime prisiminti visus Indijos pavyzdžius, kai žmona pasilaidoja kartu su mirusiu vyru, Egiptą, kur su faraonais buvo laidojamos ir visos jo žmonos, arkliai, tarnai etc. Bet altruistinės savižudybės apraiškų galime rasti ir modernioje, šiuolaikinėje visuomenėje – tai laivo kapitonas, kuris pasilieka skęstančiame laive.

Klausimas – o japonų kamikadzės ir musulmonų separatistų savižudžiai priskiriami prie šitos kategorijos?

3. ANOMINEI savižudybei aiškinti pirmiausia, manau, reiktų paanalizuoti patį anomijos terminą. Anomija – tai universalių, visuotinių moralės normų nebuvimas. Tokia būsena, kuomet žmogus, nesugebėdamas prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, pasineria į abejingumą, apatiją. Taigi anominė savižudybė yra lemiama pagrinde ekonominių svyravimų ir būdinga modernioms visuomenėms. Tačiau pastebėtina, jog individai didžiausių ekonominių nuosmūkių, karo sąlygomis yra kur kas labiau integruoti ir susikoncentravę ties išlikimu, vienas kito palaikymu, bei savižudybių tokiu periodu būna kur kas mažiau. Anominė savižudybė dar grindžiama tuo, kad modernioje visuomenėje ypač išaugo žmonių troškimai, bet ir padidėjo suvaržymų, todėl, negalėdami jų patenkinti, žmonės pasirenka pasitraukti.

Kritika: man visada keistai atrodo teiginys, kad karo metu būna mažiau savižudybių… O gal tiesiog jos mažiau fiksuojamos? Juk kuomet taikos metu žūsta vienas žmogus, tai reiškinys, o karo metu, žunant tūkstančiams dar vieno žmogaus mirtis tėra… statistika… Anominę savižudybę priskirčiau prie… išpuikimo… Žiauriai skamba? Bet tai kaip ir egoistinė savižudybė – perdėtas savęs sureikšminimas (AŠ negaliu prisitaikyti, tai nusižudysiu! – o gal pasistenk labiau?!).

4. FATALISTINĖ savižudybė pasirenkama per prievartą, kuomet iracionaliai nusprendžiama, jog tau nėra kito kelio, nes Jis (Petras Petraitis, Jonas Jonaitis ar Alibaba blablabla) taip pasakė.

Klausimas – o kas sava galva vadovausis?!

Šiaip įdomu, koks post-industrinėje, modernioje visuomenėje vyrauja požiūris apie savižudybes?

 Žymos: , ,
 Komentarų: 2
22
Spa
PRG sistemų raida ir šiandieninės tendencijos. I dalis
Publikuota temoje: Straipsniai

„Šiuolaikiniai kariniai konfliktai, kylantys civilizacijų, religijų susidūrimo kontekste, nebesiremiantys teritorijų užkariavimo principu, tolsta nuo konvencinio karo apibrėžimo – gerokai formalizuoto ir simbolinio į dvi, viena kitai prieštaraujančias puses pasiskirsčiusių karinių pajėgų turnyro, vykstančio pagal griežtai apibrėžtas taisykles ir karo garbės kodeksą. Dabartiniuose kariniuose susidūrimuose silpsta ryškios fronto linijos, anksčiau karo teatre vyravusios „karinės masės“ išsiskirsto į pavienius „epizodus“, kur riba tarp karo lauko ir užnugario, tarp kario ir civilio darosi vis sąlygiškesnė, nereikšmingesnė. Kartu su modernėjančia technika vis mažiau reikšminga tampa karo geografinė samprata, kinta saugumo grėsmių suvokimas ir jų šaltiniai, vyksta savotiška „globalizacija“ – kaip radikaliai gali išsiplėsti karo erdvės samprata, parodė Al Qaedos teroristai, karo veiksmus išplėtoję po visą „priešo“ teritoriją, kai mūšio lauku tapo JAV miestai – Niujorkas, Florida ir Vašingtonas, o aukomis – civiliai gyventojai.”

PRG

PRG sistemų raida ir šiandieninės tendencijos

Visą straipsnį galite rasti „Kardo” žurnalo 24 psl. Parsisiųsti jį galite tiesiog spustelėję ant viršuje esančio paveikslėlio.

 Žymos: , , ,
 Jūsų nuomonė
21
Spa
Apsisprendimas išvykti
Publikuota temoje: Straipsniai

„Kai mano Gyvenimo Partneris nusprendė išvykti į taikos palaikymo misiją, atsistojau prieš veidrodį, kelioliką minučių įdėmiai žvelgiau pati sau į akis, tuomet giliai, pilna krūtine įkvėpiau ir pro duris žengiau pasirengusi… Kam?”

Apsisprendimas_isvykti

Apsisprendimas išvykti

Visą straipsnį galite parsisiųsti spustelėję ant Mudviejų nuotraukos ;)

 Žymos: , , ,
 Jūsų nuomonė
23
Lie
Berlynas, Vokietija
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Berlynas – Vokietijos sostinė nuo 1991 m.

Berlin_map

Pirmiausia, vykdami susipažinti su Berlynu, nesitikėkite išvysti senove alsuojančio senamiesčio, raudonuojančių stogų, vingrių, siauručių gatvelių. Berlynas – miestas, labai stipriai nukentėjęs II-ojo Pasaulinio karo metu. Nusprendę apsilankyti Berlyno TV bokšte, pakilti į 203 metrų aukštyje esantį apžvalgos ratą, galėsite pamatyti ir sugriauto bene iki pamatų Berlyno nuotraukų ekspoziciją.

Berlin_002

Berlyno TV bokštas – rekomenduotinas aplankyti objektas. Sumokėję 9,5 euro už bilietą, pakilsite į apžvalgos aikštelę, kur galėsite savomis akimis išvysti skirtumą tarp Vakarų ir Rytų Berlyno! Rytų Berlynas – buvusi sovietinio imperializmo plėtojimosi zona. Čia neatrasite raudonuojančio senamiesčio, akis badys mums tokie pažįstami dvylikaaukščiai daugiabučiai, pilki atspalviai nepažadins susižavėjimo. Tuo tarpu Vakarų Berlynas pasirodys visiška priešingybė – raudonuojantys stogai, žemesni pastatai, vingrios gatvelės. Pakalbėję su vokiečiais, sužinotumėte ir skirtumus tarp gyvenimo rytinėje bei vakarinėje miesto dalyje – skirtingos pajamos, skirtingos kainos, nepanašus gyvenimo būdas ir daugelio situacijų interpretavimai taip stipriai skirtis viename mieste, rodos, negalėtų, bet Berlyne tai įmanoma.

Berlin_001

Netoli TV bokšto esantis pasaulio laikrodis, manau, sudirgins lietuvių širdis – galbūt, kad laikrodžio pastatymo data nekvepia dabartiniais laikais, o galbūt dėl susiformavusio Vakarų tamsumo rytinių valstybių atžvilgiu Lietuvos sostinė Vilnius parašyta… lenkiškai – Wilno…

Žygiuojame toliau – Brandenburgo vartai.

Berlin_003

Tai vieninteliai likę iš keturiolikos buvusių Berlyno vartų. Prūsijos karaliaus nurodymu jie buvo pastatyti 1791 m. Šie vartai dešimtmečiais simbolizavo Berlyno padalinimą, o dabar tapo Vokietijos ir Berlyno laisvės simboliu.

Reichstagas – Vokietijos parlamento rūmai. Esant Berlyne, pamatyti būtina :) Pastatas pastatytas 1894 m. Po 1945 m. balandį atkentėto gaisro, pastatas ilgą laiko tebuvo fašizmo simboliu, tačiau 1999 m. balandžio 19 d. Reichstagas buvo iš naujo atidarytas, pravedant simbolinę pirmąją Bundestago (Vokietijos parlamento) sesiją.

Berlin_004

Reichstago kupolas suteikia galimybę stebėti dirbančius politikus :) Be to, ant pastato stogo yra įrengtas restoranas, lauko terasa.

Daugiau informacijos -> čia

Berlyno siena išdygo 1961 m. rugpjūčio 13-osios naktį. Siena, skirianti Rytų ir Vakarų Berlyną, buvo sudaryta iš 12 km blokinės dalies ir 137 km spygliuotos vielos atkarpos, joje buvo įrengta 116 stebėjimo bokštelių. Siena perskyrė 192 gatves, 32 geležinkelius, 8 priemesčius ir 4 požeminio traukinio trasas.

1989 m. lapkričio 9 d. laikoma Berlyno sienos griuvimo data.

Tiesa, dabar Berlyne rasite tik sienos likučius ar jos vietą žyminčią grįstą liniją.

Berlyno sienos likučiai

Berlyno sienos likučiai
Berlyno sieną žyminti linija

Berlyno sieną žyminti linija

Daugiau informacijos rasite -> čia

O čia pirmasis Berlyno šviesoforas :)

Berlin_007

Kas iš mūsų vaikystėje nesvajojo apie Lego? :) Dažnam nepasiekiamas, bet toks trokštamas malonumas… O jei jau kas nors iš kaimynystės vaikų kalėdų ar gimtadienio proga gavo pakuotę Lego, taigi kitų vaikų jis bus palydėtas tokiais pavydžiais žvilgsniais :) Man atrodo, kad ir vaikams, ir suaugusiesiems tokia pramoga suteiks džiaugsmo ir šypsenų bei malonių emocijų. Daugiau informacijos rasite -> čia

Berlin_008

Ir dar vienas objektas – memorialas Antrojo Pasaulinio karo aukoms atminti.

Berlin_009

2 711 skirtingo dydžio blokų išdėstyta 19 000 m2 vilnijančioje aikštėje.

Berlin_010

Teigiama, kad kiekvienas blokas pažymi apie 2 500 žuvusiųjų… Vaikščiojant po aikštę ir mąstant apie apimtis, mąstus… virpuliukai bėgioja po kūną…

 Žymos: , , , , , , ,
 Jūsų nuomonė
13
Lie
Torūnė, Lenkija
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Bene geriausias apibūdinimas Torūnei būtų – viduramžių dvasia alsuojantis Lenkijos miestas! :)

Žemėlapyje jį rasite leisdamiesi beveik statmenai nuo Gdansko gilyn į Lenkijos valstybę.

Torun_map

Miesto architektūra leidžia be didelių vaizduotės pastangų nuklysti į riterių, kryžiuočių laikus. Išlikusi miesto siena ar pilių griūvėsiai, į kuriuos atsitrenki klaidžiodamas vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis, iš atminties iškelia istorijos vadovėliuose regėtas gilių viduramžių iliustracijas.

Torun_004

Miesto centre esančios rotušės bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Tačiau norint į ją patekti, reikės sumokėti 10 zlotų už bilietą.

Torun_003

Visgi nuo jo vakarėjantis miestas atsiveria plačia panorama – Torūnės apšvietimui vietinė valdžia nepagailėjo nei lėšų, nei laiko ir tai atsipirko, nes naktinis miestas iš apžvalgos aikštelių atrodo stulbinančiai.

Torun_005

Dar viena apžvalgos aikštelė yra už Vyslos, perėjus tiltą ir paėjus gerą kelio gabalą į kairę, priešais traukinių stotį pasukus gilyn į parką, atsidurtum aikštelėje, iš kurios atsiveria Torūnės panorama.

Torun_001

Ar žinai, kas yra Mikalojus Kopernikas? Žaviesi jo atradimais astronomijoje? Tuomet tau privalu aplankyti Torūnę – Mikalojaus Koperniko gimtinę. Šalia miesto rotušės esanti Koperniko statula mena laikus nuo 1853 metų! Pavaikščiojęs senamiesčio gatvelėmis atrasi ir Koperniko muziejų, kuriame, turėdamas laiko ir noro, perskaitysi viską, ką tik įmanoma žinoti apie M. Koperniką ir jo darbus.

Torun_007

Tu tiesiog negali palikti Torūnės neparagavęs jos garsiųjų meduolių (Torunskie pierniky)! :) Miesto centras mirga nuo gausos meduolių parduotuvėlių. Tiesa, jų kaina, kaip už meduolius, šiek tiek šokiruoja, bet… paragauti verta ;)

Taip pat verta paragauti karštų lenkiškų sumuštinių, kurie, mano požiūriu, Torūnėje skaniausi :) Zapiekanka – taip vadinasi karštas sumuštinis su grybais, užkeptas sūriu. Jais prekiauja nemažai kur, bet aš rekomenduočiau paėjėti į senamiesčio pakraštį Chelminska gatve, link muzikinio teatro nuo rotušės, ir tuomet po dešine puse rasite nedidelę maisto prekių parduotuvėlę (šalia „Triumph” ;)). Ten ir užsukite :) Jei kainos nepasikeitė, tai zapiekanka jums kainuos 2,5 zloto.

Jei norite skaniai papietauti, rekomenduoju „Manekin” blyninę. Viena bėda – jie arba neturi, arba nuo manęs slėpė angliškus meniu :) O šiaip vieta, kur skaniai gamina ir kainos nesikandžioja ;)

Jei norite romantikos, siūlau vakare užsukti į „Rože i Žen” (adresas – Podmurna 18) kavinukę. Vos pravėrę duris, pasijusite tarsi ant senelės svetainės slenksčio :) Maloniai jauki aplinka, nėriniuotos staltiesės, vilnijančios pianino melodijos… Mmm… Mano mėgstamiausia vieta knygos skaitymui ir aromatingai baltajai arbatai bei šviežio pyrago gabalėliui ;) Tiesa, vasarą ten rasite ir lietuviškų šaltibarščių :)

O pabaigai pasivaikščiok Vyslos pakrante, pravėdink įspūdžių pilną galvą, susidėliok mintyse viską, ką pamatei :)

Torun_002

Viską apie kitas lankytinas vietas galima rasti Torūnės internetiniame tinklapyje – torun.pl. Džiugina gana išsamiai angliškai pateikta informacija.
Ir negaliu neparodyti :) bene mieliausios miesto statulėlės :)
Torun_006
 Žymos: , , , , ,
 Jūsų nuomonė
13
Lie
Malborko pilis, Lenkija
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Malbork_map

Malborkas – Lenkijos šiaurėje įkurtas miestas, kuriame XIV amžiaus pradžioje kryžiuočių ordinas pradėjo pilies statybas. Per tris dešimtmečius Malborke išdygo keturkampė pilis, kurioje galėjai rasti koplyčią, kapitulos narių susirinkimui skirtas patalpas, gyvenamąsias patalpas, vienuolių valgyklą ir uždarą, tvirtovės šiaurinėje dalyje įrengtą kiemą.

Malbork_003

Šiuo metu gotikinio stiliaus Malborko pilyje įrengtas muziejus.

Muziejaus ekspozicijos:

1. XVI-XVII a. kankinimo ir bausmių įrenginiai/įrankiai;

2. XV-XX a. Romos katalikai;

3. Pomeranijos regiono baroko skulptūros;

4. šiaurinės Lenkijos gyvūnija ir egzotiniai gyvūnai;

5. žemutinės Vyslos regiono menas ir istoriniai ginklai/įrankiai.

Bilieto kaina – 7 zlotai (EuroCard turėtojams taikoma nuolaida – bilietas kainuoja 3 zlotus).

Muziejus pirmadieniais nedirba!

Malbork_001

Labai smagiai nuteikia greta pilies įrengtas suvenyrų turgelis, kurio palapinės tiesiog šaukte šaukia apie riterių laikus, turnyrus, šurmulingas muges ir siautulingus miestiečių susibūrimus :)

Malbork_002

 Žymos: , , ,
 Jūsų nuomonė
21
Geg
Paulo Coelho „Zahiras”
Publikuota temoje: Apžvalgos

Zahiras Perskaičiusi Paulo Coelho knygą “Zahiras“ ilgai galvojau, kokią apžvalgą parašyti. Nesinorėjo tiesiog atpasakoti turinio ar parekomenduoti perskaityti, nes, mano manymu, knyga yra iš tiesų… gera. Ji daugiau negu gera… Ji ypatinga… Todėl ir recenziją parašyti norėjosi įdomią, pritraukiančią, atskleidžiančią, ką iš tiesų galvoju… Nes ši knyga patenka į mano favoričių sąrašą greta Antuano de Sent-Egziuperi „Mažojo Princo“ ir Richard’o Bach’o „Džonatano Livingstono žuvėdros“.

Kelias diena praleidau besvarstydama. Kadangi skaitydama „Zahirą“ iš rankų nepaleidau pieštuko, žymėjausi itin sudominusias vietas, tuščius knygos lapus užpildžiau savo pastebėjimais, prisiminimais, pamąstymais, kurie kartais iškildavo perskaičius vieną ar kitą sceną ir mintyse susiformavus tam tikroms asociacijoms, o kartais išplaukdavo, rodos, iš pačių pasąmonės gelmių, nekviestos, nelauktas mintys kilo iš užmaršumo šešėlių ir vertė susimąstyti. Taip nejučia knyga tapo mano… Dienoraščiu. Mano… savianalizės sąsiuviniu…

Supratau, kad knygos recenzuoti objektyviai negaliu. Tiesiog turiu patarti… perskaityti. Abejingi išdėstytoms mintims nesugebėsite likti – galbūt, būdamas užkietėjusiu realistu, pašiepsite tai, kas knygos pagrindiniams veikėjams taip svarbu, galbūt susimąstysite, gūžtelėsite pečiais ir nuspręsite kada nors, kai turėsite laiko (dažniausiai tai reiškia… niekada…) taip pat išmėginti savianalizę, o galbūt pateksite į tą kategoriją, į kurią stačia galva pasinėriau aš, ir knygoje atrasite tai, ko nedrįsote sau pripažinti, susimąstysite apie savo poelgius, sprendimus, apie tai, kaip einate gyvenimo keliu ir ką norėtumėte savyje pakeisti, siekdami… tobulybės…

Nerekomenduoju, o primygtinai siūlau perskaityti. :D

Knyga verta jūsų laiko ir tų kelių dešimčių litų iš jūsų kišenės bei vietos jūsų namų bibliotekoje.

Įvertinimas… 11 balų iš… 10 ;)

P.s. tiesa, knygos pabaiga pasirodė kiek… tarsi išspausta per prievartą, tarsi autoriui trūko laiko arba… noro pabaigti, nes berašydamas jau išsiaiškino viską, ką norėjo suprasti ir dėl savęs knygos nebūtų baigęs, bet skaitytojams, o gal tiksliau redaktoriams ir leidyklai reikėjo pabaigos. Bet čia tik mano nuomonė ;)

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 3
16
Geg
Priesaika
Publikuota temoje: Dienoraštis

Šią priesaiką parašiau tada, kai išgyvenome didžiausią, iki šiol buvusią audrą Mūsų gyvenime. Išgyvenome, nes Mylėjome. Išgyvenome, nes Tikėjome. Išgyvenome, nes Norėjome, nes Žinojome, kad Aš esu dėl Tavęs, o Tu – dėl Manęs… kad Tu esi mano mūza, įkvepianti žodžiais išreikšti tauriausius jausmus, o aš Tavasis įkvėpimas, kuris apčiuopiamais darbais paverčia idėjas.

Dainiau, prisiekiu:
– Būti greta, netoliau, nei per ištiestos rankos atstumą, kai atsistosi prieš ošiančią, Tavimi netikinčią minią ir mėginsi įrodyti jiems, kad galime pakeisti Pasaulį;
– Ginti veiklą, kurią vykdysi įgyvendindamas mums svarbias idėjas;
– Būti žmona, kuri sugebės tapti pilkuoju kardinolu ir pašalins kasdienes kliūtis kelyje į Mūsų tobulybę;
– Būti Tavo Drauge, kuri stovės petys į petį kovoje už šeimą, kovoje už gėrį, kovoje už idealus…
– Būti Tavo vaikų motina. Vaikų, kurie žinos, kad dėl jiems svarbių idealų verta kovoti negailint nei jėgų, nei laiko, nugalint skausmą, nuovargį ir kelyje sutinkamą neapykantą. Vaikų, kurie tikės Tyra Meile ir Ištikimybe Sau, savo siekiams ir Draugams. Vaikų, kurie didžiuosis Tėvyne. Vaikų, kurie mokės atskirti gyvenimo kelyje sutinkamą blogį ir melą bei skleisti tiesą ir gėrį. Vaikų, kurie vieną dieną sutiks savąjį Zahirą…

Prisiekiu ir laimėje, ir nelaimėje… ir varge, ir džiaugsme… ir nepritekliuje, ir gyvenimo turtuose… ir skausme, ir palaimos ekstazėje… ir Tau esant šalia, is Mus skiriant tūkstančiams kilometrų Savo mintimis, protu, siela ir kūnu būti Tavo ir TIK Tavo, būti Tau ištikima ir mylinti Žmona. Pakartoju šią priesaiką šiandien, visų šių žmonių akivaizdoje ir garsiai paprašau visų, čia esančių, jei gyvenimo kelyje sudvejosiu, būsiu besuklumpanti, priminkit Man šiuos žodžius, nes tokią Meilę, kokios liudininkais esate, privalu išsaugoti vardan gražaus Pasaulio, kurį tegali sukurti Mylinčios širdys!

Medalionui:

Driežiukas – šaltakraujis gyvūnas, nežinantis, kas yra Meilė, nelaukiantis Šilumos… Bėgau gyvenimo pavišiumi bijodama prie ko nors priartėti, kam nors atsiskleisti, kol vieną dieną man ištiesei savo Širdį – tokią karštą, ritmingai tuksinčią, raminančią, suteikiančią prieglobstį nuo didžiausių audrų, nuo čaižančio lietaus, nuo kiaurai kūną skrodžiančio vėjo… Ir kaip šis driežiukas, nedrąsiai, bet galiausiai prisišliejau, nurimau, nusišypsojau… dabar žinau, kas yra Gyvenimo Pilnatvė! :-*

2008 05 16

 Jūsų nuomonė
24
Bal
Edward Lucas „Naujas Šaltasis karas”
Publikuota temoje: Apžvalgos

„Šioje knygoje gausu karčios ir negailestingos kritikos tiek Kremliaus režimui, tiek susiskaldžiusiems ir rusų vilionėms pasiduodantiems Vakarams, tiek silpnoms Rytų Europos vyriausybėms, tačiau visa tai rašoma su neabejotinai nuoširdžiu autoriaus tikėjimu būsimu dialogu ir geranoriškumu.

Naujas_saltasis_karas E. Lucaso „Naujajo Šaltojo karo” tikslas – atkreipti Vakarų dėmesį į Kremliaus vykdomą politiką, kuri dėl daugybės argumentų vadinama nauju Šaltuoju karu (tai patvirtina prezidento Valdo Adamkaus neseniai išsakytus žodžius), o jo priešakinėse linijose atsidūrė Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Grėsmingi Rusijos veiksmai naujame Šaltajame kare turi priversti Vakarus atsibusti, susivienyti ir duoti jai atkirtį. E. Lucasas pateikia įspūdingą naujausios Rusijos politikos, ekonomikos, visuomenės ir ideologijos analizę, su kuria būtina susipažinti kiekvienam Lietuvos piliečiui.”

Knygą sukrimtau gana lengvai, bet tuo pačiu nemažai puslapių buvo praversta tiesiog su kreiva šypsenėle veide ir vienintele mintimi galvoje – „OK, sutinku, jog Rusija nėra demokratinė ir itin patikima valstybė, bet ar neperdedama su Vakarų, ypač JAV gausiu palaikymu?” Žinoma, renkantis iš dviejų – Rusija ar JAV, būčiau linkusi pasirinkti JAV, bet tai nėra vienintelis geriausias ir nepaneigiamas variantas, mano požiūriu. Tiesiog renkantis iš dviejų blogybių, pasirenkama mažesnė.

Visgi knygą verta perskaityti, pažvelgti kiek atviriau į korupcijos liūne skendinčią kaimynę, saugumo voratinkliu apraizgytą valstybę. Pamatyti tai ir susimąstyti, ar to norime savo šalyje?! Visgi beskaitant siūlau pasilikti kiek blaivaus kritinio mąstymo ir labai atlapaširdiškai nereaguoti į išdėstytą požiūrį, nes visgi juk tai telieka žurnalistika – asmenine išdėstyta nuomone, situacijos nušvietimu iš vienos pusės.

LRyto publikacija: E.Lucas: naujasis šaltasis karas jau vyksta

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 1
30
Kov
Frederic Beigbeder „Meilė trunka trejus metus”
Publikuota temoje: Apžvalgos

meile_trunka_trejus_metus Kai ši knyga buvo „ant bangos”, gal tyčia, o gal ir netyčia net neėmiau jos į rankas. Šįvakar sėdau, tiksliau, patogiai įsitaisiau ant grindų prieš savo ištikimąjį loptop’ą, ir per kelias valandas sukrimtau elektroninį šio grožinio kūrinio variantą…

Pirmas įspūdis buvo ne koks… Perskaičiusi kelioliką puslapių, norėjau kliktelėti dešinįjį pelės mygtuką ir jungti velniop šį literatūrinį šedevrą… Pamaniau, jog tai dar vienas, nusivylusio gyvenimu, jausmais, gražiom spalvom ir mielais niekučiais pesimisto dienoraštis, šizofreniko bambėjimas, paniurėlio spjaudymasis rūgštimi etc… Visgi nesustojau ir prisiverčiau skaityti. Juk turėjau sužinoti, kas taaaaip jau pakerėjo tuos milijonus skaitytojų!

Happy end’o sulaukiau! :) O kaip gi be jo :)

Kaip ir daugelyje tokio pobūdžio kūrinių, kiekvienas galime rasti, ką pritaikyti sau, įžvelgti kažkokių savo niauriųjų sielos kampelių, baugščiai perskaityti tai, apie ką tik labai jau retais atvejais išdrįstame prisipažinti net patys sau, jau net nekalbu apie tai, kad ryžtumėmės tai pasakyti garsiai… (Kaip mandrai čia suskėliau :D ) Tiesmukiškai, bet aiškiai viename sakinyje išdėstytas faktas, kuris šiuolaikinei visuomenei sukelia esmines problemas: „Visos mano bėdos atsiranda iš vaikiško nesugebėjimo atsispirti naujumui, iš liguisto poreikio pasiduoti tūkstančio neįtikimų galimybių, kurios dar laukia, traukai. Tiesiog baisu, kaip smarkiai mane jaudina tai, ko dar nežinau, palyginti su tuo, ką jau žinau.” Nųdienos žmogus, turėdamas visko per daug, nesugebėdamas aprėpti visų įmanomų galimybių, besotiškai rydamas, o ne besigardžiuojant skanaudamas, galiausiai paspringsta… Turėti per daug yra blogis, nes tiesiog nebesuvokiama vertė…

Viskas priklauso tik nuo suvokimo, nuo kampo, iš kurio pažvelgi į situaciją, trajektorijos, kurią pasirenki aplinkybėms įvertinti… „Tu ne iš tos pusės žiūri į problemą. Kuo aistringiau nori būti įsimylėjęs, tuo labiau nusivili, kai tai praeina. O reikia stengtis nuobodžiauti, tada visada nustebsi, kai tavęs neužknis. Aistra negali būti “institucinė”, norma turi būti nuobodulys, o aistra – vyšnia ant pyragaičio.” Taigi neteisingai susireikšmindami ir sureikšmindami netinkamus faktus, mes baltą paverčiame juodu, o juodą… pilku ;) bet labai jau retai turime pakankamai jėgų ir noro paversti juodą baltu 8-)

„Trejus metus trunka ta meilė, kuri nekopė į kalnus ir nepuolė į dugną, ta, kuri nukrito tiesiai iš dangaus. Meilė tęsiasi tik tada, kai abu žino jos kainą, ir geriau ją sumokėti iš anksto, kitaip rizikuoji apmokėt sąskaitą, kai jau per vėlu.” – o čia daug komentarų kaip ir nereikia :) Ne tai svarbiausia, ar susipykome, ar nuliūdinome vienas kitą, o tai, ar sugebėjome iš to išsikapstyti, pasimokyti, susitaikyti ir po tam tikro laiko tiesiog nusišypsoti iš to, kas dabar atrodo kvaila, o tada buvo super-duper perdėm svarbu… :)

„Moteriai, kad žydėtų, reikia vyro, kuris ja žavėtųsi…” – šita citata man labai patiko ;) Aš tuo tikiu!

O čia pasimąstymui… kiekvienam asmeniškai… “Svarbiausias klausimas gyvenime – tai skausmas, kurį sukeliame, ir net pati genialiausia metafizika neišteisins žmogaus, sudraskiusio jį mylėjusią širdį”

Su meile, kuri trunka/truks ilgiau nei trejus metus, Jūsų rašytoja 8-)

 Žymos: , , , ,
 Jūsų nuomonė
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »