Pirmojo šurmulio banga jau seniai nuvilnijo, bet kolegos Grippen’o įmestas straipsnis apie švedų požiūrį į homoseksualumą, paskatino mane vėl apie tai pagalvoti… tik lietuvišku mentalitetu ir lietuviško auklėjimo fone…

Gerai, kad tuo metu sėdėjau, ir nieko nevalgiau ar negėriau, kai išgirdau „žaviąją” pasaką apie du karaliukus, vaikams sekamą darželiuose… :O Nepatikėjau, pamaniau, kad pavėluotos balandžio 1-osios pokštas išsprūdo iš kolegos lūpų. Panaršiau visagaliame internete… Pasirodo, nemelavo… Deja… LRytas.lt išsamiai, su komentarais tingintiems galvoti papasakoja šią aktualiją. Skaitau ir vienintelė įkyri mintis galvon veržiasi – negi lietuviai gali vaikščioti tik skustukų ašmenimis, rinktis tik kraštutinumus ir jokio viduriuko ar suvokimo apie palaipsniui, su saiku?.. Penkiamečiams?! Na, gerai, jei taip jau norime skiepyti tą toleranciją savo jaunajai lietuvių kartai, tai kodėl to nepradėjus daryti… kiek vėliau? Mokyklose vedamos lytinio ugdymo pamokėlės. Tai pradėkite tuomet! Kai vaikas jau bus ūgtelėjęs ir galės pats nuspręsti, kas jam yra priimtina, o kas atgrasu. Sakote, ir tuomet jie nesprendžia, o tik priima primetamas bendraamžių, šeimos, aplinkos normas? Leiskite tuomet paklausti, o ar į aklai priimančio suaugusiojo teiginius penkiamečio galvelės kišimą to, kas atrodo turėtų būti geriausia jo aplinkos suaugusiesiems, t.y. darželio auklėtojoms, nėra neteisinga? Čia kaip ir su krikštu Mano asmenine nuomone, tai, kad mane bene vos gimusią apšlaksto vandeniu ir priskiria krikščioniškosios religijos pasekėjų ratui, nėra teisinga, nes aš manyčiau, kad reikia turėti progą ir teisę pasirinkti, t.y. prisiskirti religijai ar likti ateistu, jei tik to norisi, kiek vėliau, kai jau esi brandi asmenybė. Bet aš čia kiek nuklydau… Taigi grįžkime prie homoseksualumo.

Skaitau Grippen’o straipsnį „Paprastų švedų požiūris į tolerastiją ir vaikų tvirkinimą” ir žiopčioju, kaip žuvis ištraukta iš vandens.

„Kai aš perskaičiau, jog Švedijos bažnyčia dalyvaus šių metų sodomitų parade „Gay pride”, pamaniau kad tai tėra liguistas pokštas. Šalia seminarų, kuriuose kuriuose propaguojami sadomazochizmas, vyrų prostitucija (kuri, beje, dažnai įtraukia ir vaikus) ir kieta pornografija, Švedų bažnyčia dalyvaus su palapine, kurioje vaikai bus mokomi atsikratyti padorumo. „Kadangi Stokholmo Euro Pride festivalis skirtas visiems, nepaisant jų amžiaus, mes pasirūpinsime ir vaikams skirtomis pramogomis” – laikraščiui „Världen Idag” patvirtino Högalids parapijos kunigė Gunilla Lindén.” – rimta, ar ne? Na, gerai, tebūnie tai laisvės ir galimybės rinktis vienas aukštesnių lygmenų Aišku, įsivaizduoti lietuvišką bažnyčią tokiame parade (pirmiausia, įsivaizduoti Lietuvoje tokį paradą jau yra, kaip parodė praktika, sunkoka ) yra net labai lakiai fantazijai nelengvas uždavinys Na, bet tikriausiai ir moterį kunigę Lietuvoje nelengva būtų suvokti

Kas privertė nuoširdžiai šyptelėti ir nejučia pradėti linguoti galvą, tai pačios minčių atspindys straipsnyje – „Faktas, kad jei normalios orientacijos žmonės viešai atliktų tas nešvankybes, kurios išdarinėjamos „Gay pride” parade – jie būtų suimti už nepadorų elgesį.” Aš esu tolerantiškas žmogus. Priimu, galbūt nepalaikau, bet leidžiu egzistuoti pačioms įvairiausioms nuomonėms, jei tik žmogus įrodo, kad jam to tikrai reikia ir kad jis tuo tikrai tiki. Tebūnie, tai yra jo/jos gyvenimas galiausiai juk Voltero fraze „Man bjauru tai, ką jūs sakote, bet esu pasiruošęs iki gyvenimo pabaigos ginti jūsų teisę tai sakyti!” aš nuoširdžių nuoširdžiausiai tikiu. Tačiau dvigubi standartai mane siutina, priverčia įniršti ir iššiepti dantis tarsi liūtei, ginančiai savo jauniklius Na, gerai, tarkim, aš palaikau ir rankutėmis ploju per gėjų ir lesbiečių paradą, žygiuojantį Gedimino prospektu… Mojuoju vaivorykštine vėliavėle ir stoviu išsišiepusi kaip braškė… tarkim… Pavaikštinėju tą saulėtą dieną ir nusprendžiu „Velnias, juk būtų visai smagu ir mums, įprastosios, klasikinės orientacijos žmonėms surengti kokį panašų paraduką!” Na, pasitariu su kolegom, bendraminčiais ir užsukame varikliuką. Po daugiau ar mažiau laiko (tikriausiai, daugiau ) mes jau žygiuojame pusplikiai, pusnuogiai ir visokie kokie kitokie vėlgi tuo pačiu Gedimino prospektu, skanduodami kokį įmantrų, bet realiai buką šūkį ala „Laisvę papukams!” :-D Rezultatas? Visų pirma mums niekas to neleistų, o jei ir leistų, tai visuomenė pasibaisėtų, kaip šitaip galima! Juk tai, kas yra intymu, turi ir likti už miegamojo durų! Ir vat štai šitam dalykui tai aš daugiau nei daug pritariu!!! Lai egzistuoja visi gėjai, lesbietės ir visi kiti patys nenusakomiausi žmogiškieji įgeidžiai, BET lai jie ir lieka tik tarp tų žmonių, jų miegamuosiuose, jų virtuvėse, jų rate!!! Kas per poreikis demonstruotis?! Kodėl visi aplinkui turi žinoti, kad Petriukas miega su Antaniuku?! Iš to ir kyla neapykanta – ne iš pykčio apskritai, o iš pasišlykštėjimo, kad man, mąstančiam kitaip, tai bandoma per prievartą įbrukti! Žmogus – būtybė, kuri dievina saugumą. Per prievartą brukamos mintys, tikėjimai, teorijas nesiasocijuojasi su saugumu. Nė pro kur!

Čia taip ir norisi pasakyti – „Hey, toleruokite mūsų troškimą nežinoti smulkmenų apie jūsų asmeninį, lytinį gyvenimą!” Taigi, tolerancijos, mielieji, tolerancijos