Žymų archyvas » Kelionės «

Man totali euforija :) Sunkiai suvaldomo džiaugsmo antplūdis :) Kur bepasisukčiau, matau laimingus ir gebančius džiaugtis žmones :) Kuria linkme bešyptelėčiau, sulauksiu parskrendančio atgalinio šypsnio, o ne surūgusio klausiamo žvilgsnio „WTF?!..” Beprotiškai fantastiška gyventi, o jums? ;)

Šiandien kolega nukreipė į straipsnį, kurį skaitydama ašarojau džiaugsmo ašaromis, nenustygdama šokčiojau kėdėje ir aikčiojau, pagaudama tokias pažįstamas ir tokias artimas mintis (nod) Andrius Užkalnis padovanojo rašymo kulinarinį šedevrą – „Sušalęs lagaminas ir keistos monetos: kam lietuviui kelionės?” Tam, kas dievina keliones, kas vos sugrįžęs iš vienos ir dar nespėjęs pasidalinti išgyvenimais su draugais, kolegomis ir artimaisiais (o ar įmanoma iki galo jiems perteikti tai, ką patyrei, tai, ką pamatei, tai, ką išgyvenai?.. ;) ), jau audžia mintį apie kitą, kam namai yra mieli ir jaukūs, bet nepažintas ir tuo taip viliojantis svetimo viešbučio kambarys ar nejaukiai svyranti keistoje vietoje pastatyta palapinė, skamba lygiai taip pat, o gal net labiau viliojančiai, kas n-tąjį kartą palikdamas savo šalį ir atrasdamas keisčiausias, įdomiausias, svajingiausias, nepatogiausias, klaikiausias, atstumiančias, bet vertas pažinti vieteles, vis tiek nesugeba pajusti „sotumo” jausmo ir nori dar dar dar, tas supras apie ką aš čia kliedžiu :)

Tikriausiai nebuvo kelionės, iš kurios negrįžčiau nusikalusi, kaip darbinis jautis, bet lygiai taip pat nebuvo išvykos, iš kurios grįžus ir pravėrus namų duris, užtinusias ir pavargusias akis neužgožtų pati plačiausias šypsena nuo ausies iki ausies :) O kaip kitaip, juk aš buvau kelionėje!!! Aš pamačiau, sužinojau, atradau :) Paliečiau ir pauosčiau, paragavau ir išgirdau :) Aš žinau, kad sutikčiau visą gyvenimą nugyventi paprastučiame vagonėlyje ar vieno kambario butuke, kur jaukumą sukurtų juokas ir nenutildomi kelionių įspūdžių aidai, surinkus draugų būrį ir dalinantis potyriais su jais :) Jokios vilos su baseinais neatstos bet kurioje planetos kertelėje galinčio išdygti tavo „namo” (palapinės) :) , asmeniniai ferariai niekada nesuteiks tau tokio džiaugsmo, kaip krebždantis, džeržgiantis busiukas, pilnas draugų, išsiruošusių kelionei, naujiems potyriams ir prabangiausi D&G ar bet kurio kito brand’o drabužiai niekada nesugebės pakeisti šilto flisinio džemperio bei vilnonių kojinių jaukumo, atrandamo sėdint ant kalno, kur iš visų keturių pusių pučia vėjai :)

Apie ką aš čia? Apie laime, mielieji :) Apie nenumalšinamą kelionių niežulį, paskatinantį atsisakyti beverčių etikečių ir neužpildomos prabangos tuštumos :) Apie tą sulaikytą, rodos, amžiams kvėpavimą, kai prieš akis išbyra nerėgėtas ir net fantazijose neapčiuoptas grožis :) Apie tą akimirką, kai stipriai įsikimbi artimiausiam žmogui į ranką ir balsu suklyki iš džiaugsmo, nes emocijos viduje nebetelpa, išgyvenimai ir atradimai neberanda sau ramaus kampelio, nori lietis, veržtis, būti išgirsti… Ech, apie kelionių nešamą džiaugsmą ir pilnatvę, mielieji, aš čia kalbu :)

02
Lap
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Atnaujintas mano kelionių žemėlapis 8-)

Kelioniu_map_091102

Spustelėk, jei nori išvysti išsamų žemėlapį ;)

Kai paėmiau šią knygą į rankas, tai nuoširdžiai nenorėjau jos paleisti :) O kadangi tuo pačiu metu ją mėginome skaityti kartu su Dainiumi, tai tekdavo dalintis ir pavydžiai žvelgti į tą, kuris pirmasis nustverdavo knygą :)

Gerimantas Statinis "Pasiklydęs Amazonijoje: Mato Šalčiaus klajonių pėdsakais"

Gerimantas Statinis "Pasiklydęs Amazonijoje: Mato Šalčiaus klajonių pėdsakais"

Knyga pakeri skaitytoją laisvu stiliumi bei šmaikščiu Gerimanto braižu, kuris užvaldo ir atpalaiduoja, taigi knygą, kupiną dokumentinių žinių, biografijos elementų, kremti lyg smagų riešutėlį. Autoriui kūrybiškumo polėkio bei plunksnos virtuoziškumo netrūko, nes vietomis taip puikiai aprašytos kelionės, jog tereikia užsimerkti ir netrukus persikelsi į tolimiausius, egzotiškus kraštus, matysi viską taip ryškiai vien autoriaus puikių bei detalių aprašymų dėka.

Knygos apie žinomą tarpukario keliautoją, žurnalistą ir rašytoją M. Šalčių, kelionių magiją, tolimų kraštų kultūros ir istorijos pėdsakus idėja atsirado sumanius ekspediciją „Bolivija-Peru’05 M. Šalčiui atminti“. Šešiolikos žmonių grupė keliavo per Pietų Ameriką nusidriekusiais maršrutais, ieškodami informacijos apie M. Šalčių. Knygoje – ne tik kelionės įspūdžiai, bet ir dokumentinės žinios, biografijos elementai, pažintis su svečių šalių kultūromis.

Nedaug žinojau apie M. Šalčių, kuris, pasirodo, savo kelionėmis ir knygose perteiktais jų aprašymais uždegė ne vieną skaitytojo širdį, įkvėpė norą keliauti ir pažinti pirmiausia savo gimtinę, o per ją – ir likusį pasaulį. O pastaroji Gerimanto Statinio knyga leido pažinti šį iškilų žmogų, susižavėti juo ir nuoširdžiai gerbti. Anot G. Statinio, „ekspedicijos „Bolivija-Peru’05 M. Šalčiui atminti“ ketinimas buvo pajusti tą dvasią, kuria gyveno keliaudamas po „svietą“ lietuvių idealistas. M. Šalčiaus biografija – įdomi lyg kelionė, kurios metu už kiekvieno posūkio tavęs laukia vis nauji netikėtumai ir kuriuos įveikęs kartais atrandi save patį“.

Taigi nuoširdžiai verta dėmesio knyga ypač artėjančiais tamsiai lietuviško rudens vakarais, kai kartais taip norisi pabėgti nuo melancholijos ir pakeliauti :) O verčiant šios knygos lapus nekeliauti kartu su M. Šalčiumi ar G. Statiniu vargu ar įmanoma ;)

Žinoma, geriau būtų, kad niekada, bet tikriausiai išpaikčiau ir išlepčiau, jei taip būtų visada :) Ir, matyt, man taip ilgai nepatiktų, nes jau dabar būna akimirkų, kai užknisa… per daug laisvo laiko :-D Sakote, taip nebūna? Būna, jei esi bedarbė, o univere įsibėgėjo vasaros atostogos :) Praktika dar neprasidėjo, taigi… Užsiimu viskuo, kuo leistina užsiimti oficialiai atostogautojai :) – kremtu knygas, miegu iki pietų :), gaminu pačius skaniausius patiekalus, kokius tik pagimdo mano fantazija :) (manau, kad Dainius šiuo užsiėmimu visai patenkintas, bet jei taip ir toliau, tai netrukus nebetilps į savo Boso kėdę (chuckle) ), išeinu pasivaikščioti, kadangi šiandien vėl išlindo saulė (po siaubingai gąsdinančios nakties audros, kai tenorėjau palįsti po lova greta savo katytės… (tmi) ), tai kilo noras paminti dviratuką, kokius… 40 km (chuckle) ir baigiu išleisti sąskaitoje gulėjusius paskutinius money :?

Išlaidauti yra smagu… Žinau, kad tai yra negerai ir net nemandagu šio sunkmečio periodu, bet… na, ką aš galiu padaryti, jei būtent dabar įsigeidžiau įsigyti nardymo komplektą (nod), jei labai jau norėjosi nuvykti į Trakuose surengtą riterių kovų turnyrą :), o tenai ir oro balionu kilome, ir šaudėme strėlėmis iš lankų bei arbaletų, ir medaus alus beprotiškai fantastiškai skanus ten buvo, o apie Senosios Kibininės kibinus iš viso nebeturiu liaupsinančių žodžių :), o šią savaitę Druskininkai labai jau mus kviečia apsilankyti ir išmėginti tą O, ne nuotykių parką :) bei vėl užsukti į vandens pramogų zoną :) O kur dar artėjantis savaitgalis su Šiauliais, kur vyks airsoft’o mūšis „Sun City 09”… Žodžiu, šis mano gyvenimo etapėlis – tai vienos išlaidos :) Bet tokios malonios ;)

Panašu, kad man gyvenimas ne blogėja, o gerėja :) Ai, lai jis taip ir lieka ;)

P.s. beje, vakar mano kieme buvo toooooooookia šventė! Dainius man į lovą atnešė kavutės ryte!!! (clap) (smirk) Na, gyvenimėli, tu mane ir lepini ;)