Publikacijų archyvas temai »Apie viską «

07
Sau
Hurghada, Egiptas. Jasmine Village
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Fantastiška savaitė :) – taip galėčiau labai trumpai apibūdinti mūsų atostogas Egipte, Hurghadoje. Bet… trumpai man nepatinka, nes noriu papasakoti kur kas nuodugniau apie visą kelionę ir jos padovanotus potyrius :)

Hurghada_map

Pirmiausia sugalvojau pradėti nuo viešbučio įvertinimo ;)

Jasmine Village

Jasmine Village

Apsigyvenimui pasirinkome viešbutį „Jasmine Village„, kuris pagal jų vertinimo sistemą yra gavęs 4*. Jei yra planas praleisti savaitę tiesiog drybsant viešbutyje prie baseinų, mėgaujantis saulės voniomis ir tinginiaujant, tai šis viešbutukas tinkamas variantas dar ir dėl to, kad būdami jo klientai, gaunate progą naudoti greta esančių „Aladdin” ir „Ali Baba” viešbučių pramogomis. Be to, pats viešbutis siūlo gausybę pramogų savoje teritorijoje. Kaip ten tos pramogos ir patogumai, deja, papasakoti negaliu, nes mūsų atostogų planas buvo kur kas nutolęs nuo viešbučio baseinų ;) bet apie tai vėliau ;) O pradžiai kelios foto įspūdžiui susidaryti 8-)

DSC_0253

Vaizdas iš namuko prienagio.

DSC_6040

Namukus skiria palmių alėjos.

DSC_5310

„Jasmine Village” baseinas.

DSC_5311

Relax prie vandens.

DSC_6089

„Jasmine Village” pliažas.

DSC_6082

„Jasmine Village” mini golfo aikštelė.

DSC_6070

„Jasmine Village” mini zoo su išdykėlėmis beždžionėlėmis, vagiančiomis smalsiųjų akinius 8-)

DSC_6087

Galite susigundyti pajodinėti.

DSC_5374

„Ali Baba” baseinų kompleksas.

Kalbant apie maistą „Jasmine Village”, tai aš rašyčiau drąsu 8, nes likau visai patenkinta. Gal kiek trūko įvairovės, bet kita vertus, nėra čia ko perdėm būti išrankiam :) Džiaugiausi neapsinuodijusi (kuo skundžiasi dažnas, grįžęs iš Afrikos), nesuviduriavusi ir pan :) Pusryčiams visada rasite šviežios įvairių rūšių kiaušinienės, salotų, vaisių (deja, braškės mokamos – už 1 kg 25 Egipto poundai (t.y. 12,5 Lt)), aibę saldumynų, kurie ir šiaip susilaukė geriausių mūsų, saldumynų mėgėjų :), įvertinimų :)

DSC_5069

Tiesa, kava neįtikėtino bjaurumo… (puke) Man, kaip kofemanei, tai buvo didelis smūgis – savaitė be kavos!.. Apie pietus daug papasakoti negaliu, nes… nei vienų viešbutyje nevalgėm :) Užtat lunch box‘ai nuvylė kaip reikalas – jokio išradingumo ir jokio įvairumo, nes visą savaitę tik virtas kiaušinis, lydyto sūrio trikampiukas, medaus bei sviesto, kelios saldžios bandelės ir vaisius… Pataisykite mane, jei klystu, bet į pietus man tai nepanašu… Užtat vakarienei restoranas vėlgi lūžta nuo gausybės maisto – troškinukai, žuvytės, šviežios daržovės, salotų aibė (deja, ne pačių skaniausių… keisti mix’ai, kurie nepalieka įspūdžio…), ryžiai, makaronai bei keptos bulvytės garnyrui ir kas be ko saldumynų gausa :) bulkutės bulkutės ir dar kartą bulkutės :) Bene daugiausiai dėmesio susilaukiantis vietinių picų kepėjas :) ir šou, ir atrakcija, ir skanu ;)

DSC_4952

Tiesa, taip ir neprisiruošėm užsirezervuoti vakarienės egiptietiško maisto restorane.

DSC_4938

Apie gėrimus. Jų tos nemokamos ala sultys buvo bjauriau nei bjaurios, tiesiog kažkoks ištirpintas „Yuppi”… O visi kiti gaivieji gėrimai tik nuo 9.30… bet tai pastūmėdavo rytais mėgautis mokamomis šviežiai spaustomis sultimis, kurios tikrai pabudindavo ir maloniai nuteikdavo :) Jų alkoholiniai gėrimai, na, įvardinkime tai niekuo neypatingu, nors iš tiesų tai būtų sąžiningiau sakyti tiesiog… neskanūs :) Alus – skystimėlis, bet prie picos ar riebesnių, sotesnių pietų sueina ;) Vynas – šampano, sidro ir vyno neaiškus mix’as… Jų romas ar viskis tai iš viso kažkoks nesusipratimas :) Na, bet rusai pompavo viso to dideliais kiekiais ir su pasimėgavimu kiek teko matyti :) Vadinasi, tik skonio reikalas ;)

Kambariai ganėtinai erdvūs, tvarkingi. Neteko susidurti su jokiais „pašaliniais” gyventojais (tarakonais ar pan.). Personalas neapšvarino, kuo nekurie itin gąsdina, nors daug brangių daiktų laikėm „ant akių”, taip sakant, nieko neslėpėm, nekišom ar į seifą nenešėm. Kambarių tvarkytojas padovanodavo vis kokį smagų lakstinuką iš rankšluoščių :)

DSC_5412

Dėl vietinės kultūros. Savo įkyrumo etiketę apgynė – pro parduotuves ramiai pasivaikščioti neįmanoma, bet galiausiai įpranti ir išmoksti tiesiog ignoruoti ir nekreipti dėmesio. Mes susiradome savo mėgstamus pardavėjus viešbučio teritorijoje esančiose parduotuvėse, nes jie pasižymėjo nepriekabiavimu ir ramumu, solidesniu išlaikymu ir kultūringesniu elgesiu, pas kuriuos ir susipirkome veik visus suvenyrus. Derėtis, kaip žinia, ne tik reikia, bet ir būtina :)

P.s. arbatpinigių klausimų tiesiog prisiminkite, jog jūs esate atostogose, o jiems tai yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis ;)

 Žymos: , , ,
 Jūsų nuomonė
06
Sau
Šąlančios kojos ir rankos
Publikuota temoje: Apžvalgos

Pati jau baigiu įprasti, bet realiai suprantu, kad šaltesnės nei lavono rankos ir pėdos nėra normalu… Bet darosi panašu, kad mano galūnių apskritai beveik niekada nepasiekia kraujas! :O Benaršydama visagaliame internete, radau straipsniuką, kuris sudomino. Įmetu jį likimo sesėms ir broliams ;)

Kai kurie žmonės šąla nepriklausomai nuo metų laiko. Net karščiausiomis dienomis jų rankos ar kojos būna šaltos. Jei įprastomis priemonėmis nepavyksta sušilti, reikia pasitikrinti sveikatą ir išsiaiškinti, ar nesergate kokia nors vidaus liga. Šąlančias galūnes galite pabandyti gydyti ir liaudies medicinos siūlomomis priemonėmis.

Ką pasako kojų pėdos

Sveiko žmogaus kojos turi būti šiltos ir sausos.

* Jei kojos yra drėgnos ir šaltos, tai požymis, jog gali būti sutrikusi skrandžio ir žarnyno, skydliaukės veikla.

* Jei dešinė pėda šilta, o kairė — šalta, būtina susirūpinti širdies veikla.

* Sausos ir šaltos kojos — galimų širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų ir pakitimų galvos smegenyse požymiai.

* Drėgnos ir karštos kojos — uždegiminių bei infekcinių plaučių ligų požymis.

* Sausos ir karštos kojos — skydliaukės ir skrandžio ligų, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas požymis.

Kodėl šąlama?

Galūnės šąla todėl, kad susiaurėja arterijos, ir į kojas bei rankas patenka mažiau kraujo. Dažniausiai arterijos susiaurėja dėl nuovargio, nerimo ir streso. Esant stresinėms situacijoms, kraujas plūsteli į galvą, o mažiau jo gauna kūno galūnės. Tačiau tai — ne problema: tereikia pakeisti aplinką, nusiraminti. Normali kraujotaka atsistatys, ir rankos bei kojos sušils. Problema, kai kūno galūnių šalimas gali būti sunkesnių ligų požymis.

Kūno galūnių atšalimą gali sukelti cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligos, aterosklerozė ir anemija. Rytų šalių liaudies medicinos žinovai teigia, kad, norint išvengti širdies smūgio, būtina pasirūpinti, kad kojos visada būtų šiltos.

Jei šąla kojos, būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą.

Tinkama mityba

* Jei dažnai šąla kojos bei rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, nes valgant sunkų maistą kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau.

* Patariama valgyti lengvai virškinamo maisto, kuriame yra daug vitaminų ir geležies. Valgykite daug liesos mėsos kartu su vaisiais ir daržovėmis, ankštinių kultūrų. Taip pat patartina valgyti grikių kruopų, pomidorų, morkų ir burokėlių. Daug geležies yra kiaušinio tryniuose, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.

* Patariama valgyti stambiųjų raguočių kepenų. Jas reikia smulkiai supjaustyti, pakepti, bet ne visai iškepti, sumalti mėsmale, pagaminti paštetą ir kasdien suvalgyti po šimtą gramų.

* Sustiprinsite organizmą valgydami melionus, kuriuose yra lengvai pasisavinamos geležies. Kraują bei širdį stiprina ir persimonai. Valgykite daugiau granatų ir bananų.

* Patariama valgyti ir riebios žuvies, kuri pagerina organizmo kraujotaką.

* Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.

Vaistiniai augalai

* Jei nuolat šąla kojos, gerkite kaštonų žiedų antpilo: 50 g kaštonų žiedų užpilkite puse litro degtinės ir palikite 2 savaites tamsioje vietoje nusistovėti, kasdien pakratykite, po to antpilą nukoškite. Gerkite 3 kartus per dieną po 30 lašų į ketvirtadalį stiklinės šilto vandens pusę valandos prieš valgį. Kaštonų žiedų antpilo gerkite 10 dienų, po to padarykite 5 dienų pertrauką ir gydymą vėl pakartokite. Šis antpilas padės ne tik šąlančioms kojoms, jis išvalys ir tulžies pūslės kanalus.

Naudingi patarimai

* Jei dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau pajudinti kojų pėdas, pirštus.

* Rankų pirštais paspaudykite guminį kamuoliuką.

* Pėdų kraujotaka pagyvės ir jos mažiau šals kojos, jei į kojines įbersite apie ketvirtadalį šaukštelio sumaltų raudonųjų pipirų.

* Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska, o tik po to nušluostykite sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, jūs nesirgsite peršalimo ligomis.

* Nešiokite natūralaus pluošto kojines. Vakarais apsiaukite vilnones puskojines, geriausia iš naminės vilnos, jos geriausiai sulaiko kojų šilumą ir šiek tiek pamasažuoja kojų odą.

* Alkoholiniai gėrimai, rūkymas, kava siaurina kraujagysles ir sukelia jų spazmus. Išgėrus alkoholio kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras ir bendra kūno temperatūra sumažėja. Šąlantiems žmonėms patariama atsisakyti visų šių žalingų įpročių.

Kojas sušildys vonelės

* Prieš miegą kojas pamirkykite šilto vandens vonelėje su pipirais. Tokios vonelės sustiprina kraujotaką ir net labiausiai sušalusios kojos sušyla.

* Jei grįžote namo „ledinėmis“ kojomis, pamerkite jas į šalto vandens ir kvapniojo rozmarino arba pipirų ekstrakto vonelę. Pamirkius kojas tokioje vonelėje, pagerėja kraujotaka ir kojos greitai sušyla.

* Į karšto vandens vonelę įberkite 1 šaukštą čiobrelių ir raudonėlių, 2 šaukštus susmulkintos imbiero šaknies arba maltų juodųjų pipirų. Tokiose vonelėse šąlančias kojas mirkykite 10-15 minučių.

* Prieš miegą patartina kojoms padaryti kontrastinio vandens voneles: į vieną vonelę įpilkite 30-35 laipsnių šilumos vandens, o į kitą šalto 12-15 laipsnių šilumos vandens. Kojas pirmiausia 5 minutes pamirkykite šilto vandens vonelėje, po to 10 sekundžių — šalto vandens vonelėje. Pakartokite procedūrą 3-5 kartus. Paskutinį kartą kojas pamerkite į šaltą vandenį, po to užklokite jas šilta antklode.

* Galite pasidaryti ir tokią vonelę: kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10-15 minučių. Tokia vonelė labiausiai tiems žmonėms, kurie ilgai neužmiega, nes jų kojos būna šaltos.

Kojų ir rankų mankšta

* Atsigulkite ant nugaros ir kelias minutes „pavažiuokite dviračiu“. Po to dešiniosios kojos pėdą uždėkite ant kairiosios kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite užkeltos kojos pėdą. Masažuokite apie 2 minutes. Po to tokį pat masažą atlikite ir kitai kojai.

* Du kartus per dieną masažuokite kojas kraujotaką stimuliuojančiais tepalais.

* Jei juntate, kad šąla kojos, padarykite keletą plačių žingsnių į priekį, o po to kelis kartus pritūpkite.

* Jei šąla rankos, kelis kartus energingai pamosuokite rankomis ir kelis kartus suspauskite pirštus į kumštį.

Alfa.lt

 Žymos: , , , ,
 Komentarų: 1
02
Sau
Paulo Coelho knygos
Publikuota temoje: Apžvalgos

Paulo Coelho knyga „Zahiras“ paliko gilų įspūdį ir privertė daug ką iš naujo permąstyti, apgalvoti. Galiausiai susidorojusi su dar viena sesija universitete, šiuo metu tapusi laisva nuo darbų ir gausybės „privalau padaryti“ veiklų, panorau pasinerti į grožinės literatūros pasaulį ir tiesiog paaukoti dalelę laiko… nepraktiškam menui :)

Nusprendžiau pamėginti perskaityti keletą iš eilės vieno autoriaus knygų, kad galėčiau susidaryti platesnį suvokimą apie jo/jos kūrybą. Minėtojo įspūdžio po „Zahiro“ pagauta, nusistvėriau net keturias kitas P. Coelho knygas ir nėriau stačia galva į jų puslapius…

Penktasis_kalnas Pirmoji rankose atsidūrė knyga pavadinimu „Penktasis kalnas“. Pernai kalėdinių švenčių periodu kolegu rate ji buvo itin liaupsinama, todėl, praėjus metams :), nusprendžiau perskaityti ir aš. Žodis „nusivyliau“ čia būtų toli gražu per silpnas… Žinoma, galbūt todėl, kad esu eretikė… O gal tiesiog dėl to, kad knyga parašyta perdėtai saldžiu filosofiniu stiliumi ir tas prievartinis kiekviename puslapyje tarp eilučių šmėžuojantis šūksnis „Susimąstyk, ar teisingai ir prasmingai gyveni!“ atstumia. Perskaičau iki galo. Sudorojau per kelis vakarus, ne knyga nepasižymi apimtimi. Bet užvertusi galutinį puslapį supratau, kad… nieko nejaučiu. Sakysite, perskaičius knygą nieko justi ir nereikia? Šįkart mano nuotaika geriausiai atspindėtų tokia scena – užverčiu paskutinįjį puslapį ir susiraukiu, tarsi atsikandusi didelė gabalą itin rūgščiai karčios citrinos… Beje, pamenu panašiai jaučiausi ir perskaičiusi „Alchemiką“. Tiesiog, tokios dvasiškai filosofiškai kalbančios knygos tikriausiai ne man ;)

Veronika_ryztasi_mirti Nusprendžiau per greitai neteisti autoriaus ir iš krūvelės ant pianino sukrautų knygų pasiėmiau sekančią – „Veronika ryžtasi mirti“. Skambus pavadinimas aidėjo prieš gerus keletą metų literatų lūpose, o knyga mirgėte mirgėjo knygynuose. Kadangi dar jaučiau karčiai rūgščios citrinos skonį burnoje po „Penktojo kalno“, puslapius verčiau gana įtariai ir nedrąsiai. Visgi galiausiai įsiskaičiau. Ar galėčiau teigti, jog pastaroji knyga suintriguoja ir prikausto? Na, jei lygintume „Zahirą“, „Penktąjį kalną“ ir „Veronika ryžtasi mirti“, tai pastaroji atsidurtų viduriuke tarp įdomiausios ir neįdomiausios, apibūdinčiau, kaip dalinai prasmingą, bet kartu ir šiek tiek varginančią, sudominančią, bet ir banaliai erzinančią kai kuriuose puslapiuose. Patiko autoriaus gebėjimas naudoti ne vien savo išmonę ir lakią fantaziją, o ir erudiciją atspindinčius faktus, pavyzdžiui, sumaniai įpinta istorija apie dabartinių klaviatūrų klavišų išdėstymo principą:

„Mes tą klaviatūra vadiname AZERTY, nes taip išdėstytos pirmosios raidės pimojoje eilutėje. […] pirmąją rašomąją mašinėlę 1873 metais išrado Kristoferis Šolis, norėdamas aptobulinti kaligrafiją. Bet iškilo problema: labai greitai spausdinant, raidės iššokdavo ir rašomoji mašinėlė užstrigdavo. Tada Šolis nubraižė AZERTY klaviatūros schemą – tai buvo klaviatūra, kuri privertė mašininkes spausdinti lėtai.“ – įdomu, ar ne? 8-)

Laikmetyje, kai didžiausiu turtu laikomos žinios, mes trokštame veikdami, nesvarbu, ką, įgyti naujos patirties, sužinoti kažką naujo, netikėto, įgyti naujos patirties, žinių. Netgi skaitydami grožinę literatūrą, norime tobulėti ne tik dvasiškai, bet ir susileisti dozę prasmingos ir tikslingos erudicijos. Juk nebegyvename žavingame renesanso amžiuje, kai pakakdavo cituoti garsiuosius filosofus ar rašytojus, dabar visi norime faktų :)

Knygos pavadinimu „Zahiras“ dar kartelį neaptarinėsiu. Toumetinę reakciją vos ją perskaičius galite rasti čia.

 Žymos: , , , ,
 Jūsų nuomonė
18
Gru
A. Maslow piramidė
Publikuota temoje: Apžvalgos

Pakalbėkime apie ją :) Nes tai viena įdomesnių, mano požiūriu, ir labai gerai praktikoje atsispindinčių teorijų :) Be to, apie savo gyvenimo piramidės laiptelius vis susimąstau jau keletą savaičių :)

Taigi, pirmiausia, kas tai tiems, kas nėra susidūrę:

A. Maslow piramidė

A. Maslow piramidė

Trumpai – tai gyvenimiškųjų poreikių susluoksniavimas. Pažymėtina tai, kad kol nepatenkini žemesniojo poreikio, negali judėti prie sekančio.

Pirmoji pakopa – išgyvenimui būtini realizuoti poreikiai. Čia sukrenta maisto, miego poreikiai, noras ir siekis būti sveiku, išvengti ligų ir susižalojimų. Juk žmogus išalkęs ieško maisto, pavargęs stengiasi numigti, o vengdamas skausmo ir sužalojimų, gūžiasi, bėga ar kaip kitaip gelbėjasi.

Antroji pakopa – saugumas. Žmogus nori būti saugus. Saugus fiziškai. Saugus emociškai. Stogas virš galvos suteikia saugumo pojūtį. Žinojimas, kad ryt eisi į darbą, taip pat paskatina jaustis saugiu. Orientavimasis situacijoje, supratimas, kad įvyks, jei pasielgsi vienaip ar kitaip, taip pat gimdo saugumo pojūtį. Žmogus jaučiasi nesaugus tada, kai jį puola netikėtumai. Jis dvejoja savimi ir aplinkiniais, kai atsiduria svetimoje ir jam nesuvokiamoje aplinkoje. Žmogus tiesiog nori jaustis patogiai tam, kad galėtų lipti ant trečiosios poreikių piramidės pakopos.

Trečioji pakopa – bendrumo, ryšių poreikis. Kartais mes norime pabūti vieni. Bet niekada nenorime būti vieniši. Labai retas kuris iš mūsų geidžia visą gyvenimą praleisti vienas, užsidaręs savoje mažutėje erdvėje ar išplaukęs į visiškai negyvenamą salą. Žmogus – bandos gyvūnas, jei leisite taip grubiai pastebėti :) Mes buriamės į bendruomenes, formuojame visuomenes.

Šios pakopos poreikių nepatenkinimo skauduliukus pati pajuntu kartas nuo karto. Kaip didieji komunikatoriai sako, nekomunikuoti neįmanoma :) Aš negaliu nebendrauti. Man to reikia, tarsi augalui saulės šviesos ir vandens :) Jaučiuosi liūdna tuomet, kai atsiskiriu. Žinoma, kartas nuo karto norisi pabūti vienai. Bet tai tik kartais. Ir labai labai kartais :) Puodelis kavos su drauge, biliardo partija su kursiokais, smagi popietė su bendradarbiais, jaukus saulės palydėjimas su mylimuoju – tai akimirkos, kada būna gera! O kartais užtenka ir tiesiog pažiūrėti filmą, spektaklį, paklausyti koncerto ar patylėti drauge… Bet drauge… Būnant šalia… Aš paprasčiausiai labai sunkiai pakeliu vienatvę.. Esu tarsi šuniukas, kuriam gera būti būryje, o ne laukinė katė, kuri mėgsta slampinėti viena…

Ketvirtoji pakopa – pagarba sau ir kitiems. Kuomet turi stabilų finansinį pagrindą po kojomis, namus, į kuriuos gali sugrįžti, žmogų, kurio būni apkabintas, ateina laikas siekti įvertinimo ir pagarbos. Visi norime būti pripažinti – savo srities specialistai, savo talento virtuozai, savo gebėjimų asai. Tai nėra puikavimasis, tai tiesiog poreikis išgirsti, jog tai, ką darai, darai tinkamai. Ir tam nereikia pjedestalo! Klaidingai mąsto tie, kurie pripažinimą sieja su kaitrių scenos lempų apšvietimu. Dažnai reikia kur kas mažiau – subręstančio suvokimo, kad įvaldei įgūdžius ir artimiausių žmonių ar tos srities specialistų paskatinimo nenuleisti rankų ir judėti pirmyn. Kai įgyji tai, pasieki aukščiausią poreikių pakopą.

Penktoji pakopa – savirealizacija. Jautiesi visaverte asmenybe tik tada, kai manaisi tinkamai išnaudojąs savo laiką, t.y. kai gaunamas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kaštus.

Tai man beprotiškai aktualu! Savirealizacija yra siekis, prie kurio prisilietus būnu pati laimingiausia, kuomet saulė šviečia skaisčiau, dangus atrodo žydresnis, vėjo gūsis gaivesnis, o vanduo skaidresnis. Tuomet rytai atrodo tokie malonūs, nes išaušta dar viena diena, kai mano darbas duos sultingų vaisių, o vakarai atrodo romantiškai jaukūs, nes gali apmąstyti dienos veiklas…

Kur esate Jūs? :)

 Žymos: , ,
 Jūsų nuomonė
20
Lap
Tobulas vyras
Publikuota temoje: Dienoraštis

Vat skaitau straipsnį blog’e „Nykstančios rūšys: Pasakų personažas – tobulas vyras” ir mąstau…

Pasakų princo nėra… Bet yra realus Vyras, kuris „supranta, kad moterys yra moterys – su visais PMS, shopping mania, pletkais, valandas trunkančiais telefono pokalbiais ir vis tiek jas be proto myli. Savo moteriai jis negaili nei dėmėsio, nei laiko, nei pinigų. Jis netgi eina su ja apsipirkti,o kadangi, kaip jau minėjau, turi įgimtą stiliaus jausmą, geriau už bet kokį stilistą pasiūlo, ką rengtis. Su juo jautiesi saugi. Visapusiškai. Žinai, kad jis pakankamai rimtas, kad nepabėgtų su tavo geriausia drauge. Tu garantuota, kad jis pakankamai stiprus, kad apgintų tave nuo visų gyvenimo negandų, kad ir kokiu pavidalu jos bepasireikštų.Ir jis pakankamai protingas, kad neužgožtų tavęs savo tobulumu ir leistų tau visapusiškai pasireikšt. Iš viso, jis yra džentelmenas, ir visur ( taip visur ) pirmiausia galvoja apie moterį, o tik paskui apie save. Bet jis nėra nuobodus – per gimtadienį iš jo tikrai negausi pliušinio meškino ar kvepalų, kokius jau turi. Iš viso, niekada nežinai ko iš jo tikėtis – jis gali skaityti tau Šekspyro eiles prie jūros ar pasiūlyti nukeliauti į Paryžių jo motociklu.” Man pasisekė, aš turiu Vyrą, kuris yra netobulas, bet… pats geriausias  Man 

Kodėl aš taip sakau? Nes…

Jis yra pats vyriškiausias 

Jis yra labai suprantingas 

Jis išradingas ir nenuobodus 

Jis protingas ir nenustojantis domėtis, ieškoti 

Jis veržlus, energingas ir nepaliaujantis stebinti 

Jis svaiginančiai sexualus 

Jis moka vienodai džiaugtis mažytėmis smulkmenomis ir didžiulėmis dovanomis 

Jis turi vertybes, tikslus ir idealus! 

Jis kategoriškas tuomet, kada reikia ginti įsitikinimus 

Jis stiprus ir greta Jo aš jaučiuosi tokia… moteriška 

Jis – mano Zahiras 

Jis – mano Dainius 

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 1
19
Lap
Pitkerno sala
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Kai taip pavargsti nuo vis didesnio gyvenimo tempo mieste, kai norisi ramybės ir gamtos prieglobsčio, kai geidi, kad šurmuliuojanti, savais keliais lekianti žmonių minia aplink tave tiesiog… pradingtų, tada nukreipk akis į Pitkerno salą!

Pitkernas

Pitkernas – tai sala Ramiajame vandenyne. Jos plotas tėra 47 km², o populiacija… 48 gyventojai! :) Tai paskutinioji britų kolonijos statusą Ramiajame vandenyne išlaikiusi sala ir, beje, mažiausią gyventojų skaičių turinti šalis ;)

Pitkernas_map

1787 m. leitenantas W. Bligh išplukdė laivą, pavadinimu „Bounty” į Ramųjį vandenyną. Kelionės tikslas – parvežti tam tikrą mėsingus vaisius duodantį augalą, kurį planuota auginti Karibuose (vaisiai turėjo tapti pagrindiniu maistu vergams). Pasiekusi Taitį, gavusi reikiamus augalus, laivo įgula pajudė link Karibų. Kelionė buvo ilga ir varginanti… 1789 m. balandžio 28 d. dvylika įgulos narių sukėlė maištą laive. Vėliau supratę, kad grįžti į gimtąją Angliją negalės, nes bus nubausti už maištavimą, jūreiviai apsistojo mažytėje saloje – Pitkerne.

Bounty_1

Dabartiniai pitkerniečiai yra „Bounty” laivo jūreivių ir Taičio salos aborigenų palikuonys.

Bounty_2

1937 m. populiacija buvo pasiekusi NET 233 gyventojų! :)

Istorija apie sostinę Adamstauną :) Šalies gyvavimo periode buvo toks laikotarpis, kai saloje tebuvo likęs gyvas… vienas vyras! Taip, jūs mąstote teisinga linkme :-) jo vardas buvo Adamas :) Vėliau jo garbei sostinė (o kartu ir vienintelis gyvenamas miestas saloje) buvo pavadinta Adamstaunu.

Adamstown

Pitkerno sala online -> čia

Beje, yra sukurtas net filmas, pasakojantis „Bounty” laivo maišto istoriją – „Maištas laive” („Mutiny on the Bounty„)

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 3
15
Lap
Manipuliacijos vadovas padoriems pilieciams
Publikuota temoje: Apžvalgos

Manipuliacijos_vadovas Kai viena mano itin ngerbiama dėstytoja prabilo pačių gražiausių žodžių tirada apie Robert-Vincent Joule ir Jean-Leon Beauvois knygą „Manipuliacijos vadovas padoriems piliečiams„, ryžausi sukaupti visas valios pastangas ir perskaityti. Neklydau :) Valios skaityti tokį šlamštą prireikė daug :D Bet norėjau būti garantuota diskusijoje ir jaustis užtikrintai, o tam privalėjau įveikti šitą birzgalą.

Pirmas įspūdis, kuris nepakito ir perskaičius visą knygą – leidinys skirtas amerikietiškojo tipo skaitytojams! Kaip suprasti? Na, autoriai kalba apie tokius… savaime suprantamus dalykus! Arba tai, arba aš nesąmoningai įvaldžiusi manipuliavimo meną :D

„Didelio populiarumo sulaukęs garsių Prancūzijos psichologų veikalas…„, „Ši knyga kai kuriems žmonėms neturėtų pateikti į rankas…„, „Supratę, kaip veikia įkliuvimo į spąstus metodas, išmoksite nebeįkliūti.” – tokie ir panašūs pompastiški pasisakymai apie knygą mane prajuokino :) Pavyzdžiai, pateikiami knygoje, yra pirmoko lygio :) Pats parašymo tonas mane erzina – tarsi autoriai kalbėtų su protiškai atsilikusiais skaitytojais (Teletabių sindromą įžvelgiu :D )!

Kokią manipuliaciją analizuoja? Na, nuoširdžiai prisipažinkite, negi iš tiesų iki šios „nuostabios” knygos nieko nė neįtarėte apie prekybininkų naudojamą jauko manipuliaciją? O apie scenarijų, kai iš pradžių paprašęs nerealiai daug ir gavęs neigiamą atsakymą, pereini prie kur kas mažesnio prašymo, kuris realiai ir yra tavo tikslas, ir į pastarąjį gauni teigiamą atsakymą, nes prašomasis, įvertinęs teiginių svorį ir pastangas, kurias jam reikėtų panaudoti abiem atvejais, išsirenka sau palankesnį, pamiršdamas, kad realiai jis turi pilną teisę atsisakyti padėti abiem atejais? Na, o kaip tas paruošiamasis efektas, kai iš pradžių, tik tam, kad susitabdytum skubantį žmogų, klusteli jo, kiek valandų, o tada jau, kai žmogus vis tiek sustojo, puoli su savo tikruoju tikslu, prašymu?

Taip, sutinku, galbūt amerikietiškojo tipo visuomenei, kur žmonės yra atpratę skaityti, domėtis, šviestis, kur gyvenama daugiau praktika, net nesigilinant į teoriją, tokia knyga ir gali sulaukti pasisekimo, nustebimo ir pan. Bet nesinori tikėti, kad Lietuvoje ji būtų įvertinta kaip „didelio populiarumo sulaukęs veikalas„… Deja, tokia statistika verčia suabejoti:

Manipuliacijos_vadovo_ivertinimas

 Žymos: , , ,
 Komentarų: 3
23
Spa
E. Durkheimas. Savižudybių teorija
Publikuota temoje: Apžvalgos

Teko pasidomėti ir paanalizuoti sociologo Emilio Durkheimo savižudybių studiją. Pasirodė įdomu, todėl panorau pristatyti :)

E. Durhkeimas teigia, kad savižudybės priežastys nėra nei biologinės, nei psichologinės. Tokiam žingsniui žmones paskatina vien socialiniai faktoriai, procesai. Jis pačias savižudybes skirsto į kelis tipus:

1. EGOISTINĖ savižudybė yra, kaip, manau, galima suprasti jau iš pavadinimo, paskatinta socialinio AŠ sureikšminimo. Tokį kelią, anot autoriaus, pasirinks žmogus, esantis mažai integruotas į visuomenę, išsiskiriantis savo troškimais, kurie nesutampa su grupės požiūriu, interesais. Išryškėja individualizmas, kuris, jei troškimų nepavyksta patenkinti savarankiškai, tampa nepasitenkinimo savimi priežastimi. Durkheimas išveda grandinėlę: nepriklausai visuomenės institucijoms -> silpnas integracinis ryšys -> lengva išeiti. Apsauginis koeficientas, t.y. šeima, ypač jei yra vaikų, gali sustabdyti individą nuo savižudybės pasirinkimo.

Kritika: ar tikrai visi, mažai integruoti į visuomenę individai jaučia nusivylimą? O kaip žmonių kategorija, kuriems vienatvė yra poreikis? Egoistinę savižudybę priskirčiau prie tiesiog priskirčiau egocentrizmo ir susireikšminimo faktoriaus…

2. ALTRUISTINĖ savižudybė siejama su papraočiais ir senąja, mechanine bendruomene. Čia galime prisiminti visus Indijos pavyzdžius, kai žmona pasilaidoja kartu su mirusiu vyru, Egiptą, kur su faraonais buvo laidojamos ir visos jo žmonos, arkliai, tarnai etc. Bet altruistinės savižudybės apraiškų galime rasti ir modernioje, šiuolaikinėje visuomenėje – tai laivo kapitonas, kuris pasilieka skęstančiame laive.

Klausimas – o japonų kamikadzės ir musulmonų separatistų savižudžiai priskiriami prie šitos kategorijos?

3. ANOMINEI savižudybei aiškinti pirmiausia, manau, reiktų paanalizuoti patį anomijos terminą. Anomija – tai universalių, visuotinių moralės normų nebuvimas. Tokia būsena, kuomet žmogus, nesugebėdamas prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, pasineria į abejingumą, apatiją. Taigi anominė savižudybė yra lemiama pagrinde ekonominių svyravimų ir būdinga modernioms visuomenėms. Tačiau pastebėtina, jog individai didžiausių ekonominių nuosmūkių, karo sąlygomis yra kur kas labiau integruoti ir susikoncentravę ties išlikimu, vienas kito palaikymu, bei savižudybių tokiu periodu būna kur kas mažiau. Anominė savižudybė dar grindžiama tuo, kad modernioje visuomenėje ypač išaugo žmonių troškimai, bet ir padidėjo suvaržymų, todėl, negalėdami jų patenkinti, žmonės pasirenka pasitraukti.

Kritika: man visada keistai atrodo teiginys, kad karo metu būna mažiau savižudybių… O gal tiesiog jos mažiau fiksuojamos? Juk kuomet taikos metu žūsta vienas žmogus, tai reiškinys, o karo metu, žunant tūkstančiams dar vieno žmogaus mirtis tėra… statistika… Anominę savižudybę priskirčiau prie… išpuikimo… Žiauriai skamba? Bet tai kaip ir egoistinė savižudybė – perdėtas savęs sureikšminimas (AŠ negaliu prisitaikyti, tai nusižudysiu! – o gal pasistenk labiau?!).

4. FATALISTINĖ savižudybė pasirenkama per prievartą, kuomet iracionaliai nusprendžiama, jog tau nėra kito kelio, nes Jis (Petras Petraitis, Jonas Jonaitis ar Alibaba blablabla) taip pasakė.

Klausimas – o kas sava galva vadovausis?!

Šiaip įdomu, koks post-industrinėje, modernioje visuomenėje vyrauja požiūris apie savižudybes?

 Žymos: , ,
 Komentarų: 2
23
Lie
Berlynas, Vokietija
Publikuota temoje: Kelionių gidas, Laisvalaikis

Berlynas – Vokietijos sostinė nuo 1991 m.

Berlin_map

Pirmiausia, vykdami susipažinti su Berlynu, nesitikėkite išvysti senove alsuojančio senamiesčio, raudonuojančių stogų, vingrių, siauručių gatvelių. Berlynas – miestas, labai stipriai nukentėjęs II-ojo Pasaulinio karo metu. Nusprendę apsilankyti Berlyno TV bokšte, pakilti į 203 metrų aukštyje esantį apžvalgos ratą, galėsite pamatyti ir sugriauto bene iki pamatų Berlyno nuotraukų ekspoziciją.

Berlin_002

Berlyno TV bokštas – rekomenduotinas aplankyti objektas. Sumokėję 9,5 euro už bilietą, pakilsite į apžvalgos aikštelę, kur galėsite savomis akimis išvysti skirtumą tarp Vakarų ir Rytų Berlyno! Rytų Berlynas – buvusi sovietinio imperializmo plėtojimosi zona. Čia neatrasite raudonuojančio senamiesčio, akis badys mums tokie pažįstami dvylikaaukščiai daugiabučiai, pilki atspalviai nepažadins susižavėjimo. Tuo tarpu Vakarų Berlynas pasirodys visiška priešingybė – raudonuojantys stogai, žemesni pastatai, vingrios gatvelės. Pakalbėję su vokiečiais, sužinotumėte ir skirtumus tarp gyvenimo rytinėje bei vakarinėje miesto dalyje – skirtingos pajamos, skirtingos kainos, nepanašus gyvenimo būdas ir daugelio situacijų interpretavimai taip stipriai skirtis viename mieste, rodos, negalėtų, bet Berlyne tai įmanoma.

Berlin_001

Netoli TV bokšto esantis pasaulio laikrodis, manau, sudirgins lietuvių širdis – galbūt, kad laikrodžio pastatymo data nekvepia dabartiniais laikais, o galbūt dėl susiformavusio Vakarų tamsumo rytinių valstybių atžvilgiu Lietuvos sostinė Vilnius parašyta… lenkiškai – Wilno…

Žygiuojame toliau – Brandenburgo vartai.

Berlin_003

Tai vieninteliai likę iš keturiolikos buvusių Berlyno vartų. Prūsijos karaliaus nurodymu jie buvo pastatyti 1791 m. Šie vartai dešimtmečiais simbolizavo Berlyno padalinimą, o dabar tapo Vokietijos ir Berlyno laisvės simboliu.

Reichstagas – Vokietijos parlamento rūmai. Esant Berlyne, pamatyti būtina :) Pastatas pastatytas 1894 m. Po 1945 m. balandį atkentėto gaisro, pastatas ilgą laiko tebuvo fašizmo simboliu, tačiau 1999 m. balandžio 19 d. Reichstagas buvo iš naujo atidarytas, pravedant simbolinę pirmąją Bundestago (Vokietijos parlamento) sesiją.

Berlin_004

Reichstago kupolas suteikia galimybę stebėti dirbančius politikus :) Be to, ant pastato stogo yra įrengtas restoranas, lauko terasa.

Daugiau informacijos -> čia

Berlyno siena išdygo 1961 m. rugpjūčio 13-osios naktį. Siena, skirianti Rytų ir Vakarų Berlyną, buvo sudaryta iš 12 km blokinės dalies ir 137 km spygliuotos vielos atkarpos, joje buvo įrengta 116 stebėjimo bokštelių. Siena perskyrė 192 gatves, 32 geležinkelius, 8 priemesčius ir 4 požeminio traukinio trasas.

1989 m. lapkričio 9 d. laikoma Berlyno sienos griuvimo data.

Tiesa, dabar Berlyne rasite tik sienos likučius ar jos vietą žyminčią grįstą liniją.

Berlyno sienos likučiai

Berlyno sienos likučiai
Berlyno sieną žyminti linija

Berlyno sieną žyminti linija

Daugiau informacijos rasite -> čia

O čia pirmasis Berlyno šviesoforas :)

Berlin_007

Kas iš mūsų vaikystėje nesvajojo apie Lego? :) Dažnam nepasiekiamas, bet toks trokštamas malonumas… O jei jau kas nors iš kaimynystės vaikų kalėdų ar gimtadienio proga gavo pakuotę Lego, taigi kitų vaikų jis bus palydėtas tokiais pavydžiais žvilgsniais :) Man atrodo, kad ir vaikams, ir suaugusiesiems tokia pramoga suteiks džiaugsmo ir šypsenų bei malonių emocijų. Daugiau informacijos rasite -> čia

Berlin_008

Ir dar vienas objektas – memorialas Antrojo Pasaulinio karo aukoms atminti.

Berlin_009

2 711 skirtingo dydžio blokų išdėstyta 19 000 m2 vilnijančioje aikštėje.

Berlin_010

Teigiama, kad kiekvienas blokas pažymi apie 2 500 žuvusiųjų… Vaikščiojant po aikštę ir mąstant apie apimtis, mąstus… virpuliukai bėgioja po kūną…

 Žymos: , , , , , , ,
 Jūsų nuomonė
13
Lie
Torūnė, Lenkija
Publikuota temoje: Kelionių gidas

Bene geriausias apibūdinimas Torūnei būtų – viduramžių dvasia alsuojantis Lenkijos miestas! :)

Žemėlapyje jį rasite leisdamiesi beveik statmenai nuo Gdansko gilyn į Lenkijos valstybę.

Torun_map

Miesto architektūra leidžia be didelių vaizduotės pastangų nuklysti į riterių, kryžiuočių laikus. Išlikusi miesto siena ar pilių griūvėsiai, į kuriuos atsitrenki klaidžiodamas vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis, iš atminties iškelia istorijos vadovėliuose regėtas gilių viduramžių iliustracijas.

Torun_004

Miesto centre esančios rotušės bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Tačiau norint į ją patekti, reikės sumokėti 10 zlotų už bilietą.

Torun_003

Visgi nuo jo vakarėjantis miestas atsiveria plačia panorama – Torūnės apšvietimui vietinė valdžia nepagailėjo nei lėšų, nei laiko ir tai atsipirko, nes naktinis miestas iš apžvalgos aikštelių atrodo stulbinančiai.

Torun_005

Dar viena apžvalgos aikštelė yra už Vyslos, perėjus tiltą ir paėjus gerą kelio gabalą į kairę, priešais traukinių stotį pasukus gilyn į parką, atsidurtum aikštelėje, iš kurios atsiveria Torūnės panorama.

Torun_001

Ar žinai, kas yra Mikalojus Kopernikas? Žaviesi jo atradimais astronomijoje? Tuomet tau privalu aplankyti Torūnę – Mikalojaus Koperniko gimtinę. Šalia miesto rotušės esanti Koperniko statula mena laikus nuo 1853 metų! Pavaikščiojęs senamiesčio gatvelėmis atrasi ir Koperniko muziejų, kuriame, turėdamas laiko ir noro, perskaitysi viską, ką tik įmanoma žinoti apie M. Koperniką ir jo darbus.

Torun_007

Tu tiesiog negali palikti Torūnės neparagavęs jos garsiųjų meduolių (Torunskie pierniky)! :) Miesto centras mirga nuo gausos meduolių parduotuvėlių. Tiesa, jų kaina, kaip už meduolius, šiek tiek šokiruoja, bet… paragauti verta ;)

Taip pat verta paragauti karštų lenkiškų sumuštinių, kurie, mano požiūriu, Torūnėje skaniausi :) Zapiekanka – taip vadinasi karštas sumuštinis su grybais, užkeptas sūriu. Jais prekiauja nemažai kur, bet aš rekomenduočiau paėjėti į senamiesčio pakraštį Chelminska gatve, link muzikinio teatro nuo rotušės, ir tuomet po dešine puse rasite nedidelę maisto prekių parduotuvėlę (šalia „Triumph” ;)). Ten ir užsukite :) Jei kainos nepasikeitė, tai zapiekanka jums kainuos 2,5 zloto.

Jei norite skaniai papietauti, rekomenduoju „Manekin” blyninę. Viena bėda – jie arba neturi, arba nuo manęs slėpė angliškus meniu :) O šiaip vieta, kur skaniai gamina ir kainos nesikandžioja ;)

Jei norite romantikos, siūlau vakare užsukti į „Rože i Žen” (adresas – Podmurna 18) kavinukę. Vos pravėrę duris, pasijusite tarsi ant senelės svetainės slenksčio :) Maloniai jauki aplinka, nėriniuotos staltiesės, vilnijančios pianino melodijos… Mmm… Mano mėgstamiausia vieta knygos skaitymui ir aromatingai baltajai arbatai bei šviežio pyrago gabalėliui ;) Tiesa, vasarą ten rasite ir lietuviškų šaltibarščių :)

O pabaigai pasivaikščiok Vyslos pakrante, pravėdink įspūdžių pilną galvą, susidėliok mintyse viską, ką pamatei :)

Torun_002

Viską apie kitas lankytinas vietas galima rasti Torūnės internetiniame tinklapyje – torun.pl. Džiugina gana išsamiai angliškai pateikta informacija.
Ir negaliu neparodyti :) bene mieliausios miesto statulėlės :)
Torun_006
 Žymos: , , , , ,
 Jūsų nuomonė
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »