Žymų archyvas » romanas «

Spa

Publikuota temoje: Apžvalgos

PerkunoKarys Kai paėmiau į rankas Dainiaus jau labai senokai trumpai minėtą (plačiau -> čia) Alberto Dusevičiaus knygą „Perkūno karys” iš pradžių likau šiek tiek pasimetusi. Mat netikslingai savo pačios pasąmonėje suformavusi šiek tiek kitokius lūkesčius, pradėjusi antrąjį knygos skyrių nuoširdžiai nustebau, kad… tai yra fantastinė knyga. Žinoma, po to, kai įsigilinau į antrajame knygos viršelyje esantį aprašą bei rastas knygos recenzijas, supratau, kad užbėgdama už akių pati kažko ne to tikėjausi Na, o tada jau ramia dūšia galima buvo sėsti ir skaityti tai, ką autorius ir norėjo pasakyti

„Knygos herojus Bartas – jaunas karys. Jis tarnauja misijoje Irake, kuriame netikėtai kautynių lauko realybė persipina su prieš šimtmečius nutikusiais istoriniais įvykiais.” Taigi autorius skaitytoją veda pačiais neįtikėčiausiais Barto įvykių takais, nepabijo nublokšti į aršiausios kovos laukus, įsliūkinti į erotinių herojaus išgyvenimų kambarius. Lanksčia ir užkabinančia kalba A. Dusevičius perteikia net mažiausias smulkmenas, padedančias skaitytojui susikurti detalų ir ryškų paveikslą, pasijusti, tarsi žiūrint filmą ar stebint įvykius gyvai, o ne bėgant juodomis raidėmis baltų puslapių fone.

Taigi galiausiai knyga paliko lengvo, neįpareigojančio ir tinkančio ramiems poilsio vakarams kūrinio įspūdį. O štai autorius, su kuriuo turėjau puikią progą susitikti apsiniaukusią ir niūrią pirmadienio popietę, paliko veržlaus, mylinčio gyvenimą ir trokštančio atrasti, pažinti, sužinoti žmogaus įspūdį. Dėkui Albertui Dusevičiui už mielą pokalbį apie nieką ir kartu apie viską, kai per tokį trumpą laiką spėjome apkalbėti tiek daug temų ir sužinoti vieni apie kitus tikrai nemažai

Žymos: Albertas Dusevičius, Bartas, Irakas, istorija, Perkūno karys, romanas
Jūsų nuomonė

Spa

Nora Roberts „Rifas”

Publikuota temoje: Apžvalgos

Jau senių seniausiai sau buvau pasižadėjusi nebeskaityti romanų, nes realiai iš jų menka (o gal net ir jokios…) nauda, o dažnai net ir priešingai – per daug įsijautus gali atsitolinti nuo realybės ir privirti košės O ir šiaip tai ganėtina laiko gaišatis, kai pasaulyje TIEK gerų knygų, kurios gali tau duoti realios naudos – žinių, praktinių patarimų, gyvenimiškų pamokų

Tačiau prieš kelias savaites tyčia, o gal netyčia lūkuriuojant bibliotekoje akys užkliuvo už skaisčiai mėlyno, ganėtinai nutrinto ir dėl to turinčio savotišką bibliotekišką šarmą :), knygos viršelio, o akys netruko perbėgti per malonų ausiai pavadinimą – „Rifas„. Akimirksniu prisiminiau vasarą nuskambėjusią draugės rekomendaciją šiai knygai, todėl ilgai nesvarsčiusi greta pundo viešųjų ryšių bei geopolitikos skaitalų stumtelėjau ir šį romaniūkštį.

Nora Roberts "Rifas"

Pradėjusi skaityti, pajutau tokį užkabinantį niekuo neįpareigojantį romanų stilių, kuris nepriverčia susikaupti ir leidžia dažnai tiesiog slysti paviršiumi, dėl to nieko neprarandant ir nepametant pagrindinės minties.

Puslapis po puslapio išsirutuliojo graži meilės istorija tarp dviejų pagrindinių veikėjų – Teit Bomont ir Metju Lesiterio, kurie buvę tokie visiškai skirtingi, kaip ugnis ir vanduo, rodos, totaliai nieko bendro neturintys nei gyvenimo filosofijoje nei kasdieninėje buityje, bet galiausiai romantiškai kiekvienas dalinai pasiaukoję ir atradę kompromisų, ko katras turėtų atsisakyti, kad sukurtų pasakišką bendrą ateitį

Bet šioje knygoje mane patraukė toli gražu ne tai, nes savo meilės romaną ir pačią nuostabiausią meilės istoriją, vertą ne vieno puslapio knygos turiu pati, savuose jaukiuose namuose O sužavėjo čia mane nuodugniai ir labai įtaigiai aprašomi veikėjų panėrimai, atsargiai ir taip vaizdžiai gvildenamas povandeninis pasaulis Taigi šis romanas man buvo tarsi mūsų žiemos atostogų prisiminimų žadintojas ir rudenėjančių vakarų šildytojas