Taigi kasmetinio pėsčiųjų žygio, šiemet įgijusio Kęstutaičių pavadinimą, trasų kilometrai įveikti Tiesa, šiemet jie daugiau simboliniai, bet tokie pat nuoširdūs ir mieli, o gal net kur kas įdomesni, nes buvo puiki proga pakeisti Ruklos apylinkėse nusidriekusias ir puikiausiai pažįstamas trasas į visiškai naują ir nematytą Tauragės apskritį. Beje, tokios gražaus miško jiems nuoširdžiai galima pavydėti O energingiausieji žygio metu dar ir pilnas kuprines grybų sugebėjo prisirinkti bei mėlynių atsivalgyti

Dalyvių marguma

Kita vertus didžioji dalis šiųmetinio žygio kilometrų buvo įveikta… registracijos punkte Padedant registruoti, informuoti dalyvius. Norisi padėkoti smagiam kolektyvui iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono, su kuriuo buvo smagu dirbti ir vėlyvą vakarą, ir ankstyvą rytą po bemiegių naktų

Dirbam dirbam...

Dirbam dirbam

Koks buvo 2009 metų pėsčiųjų žygis?

Trasos driekėsi pačiais pačiausiais, kojų numylėtais miško takeliais

Mielos kojom trasos

Kontrolės punktų buvo nei per daug, nei per mažai, bet pats tas, kad žygeiviai nenorėtų ir nemąstytų apie sukčiavimą.

Smagiai einam

Nors trasoje nešmėžavo aibė medikų brigadų, kaip būdavo ankstesniaisiais metais, bet tai tikrai nebuvo problema, o gal net savotiškas paskatinimas „nesirgti” tinginio liga ir nesuskysti

Kažkieno prasto kojinės eina lauk

Tiesa, ko labai labai pritrūko, tai tualeto, nes bent vieną tikrai derėjo įrengti ir nekankinti žygeivių bei neskatinti pasukti nuo kelio į miškelį

Apgyvendinimas palapinių miestelyje nemanau, kad buvo nepalankus žygeiviams, nes taip tik paskatinta ne sėdėti kambarėliuose, o įsilieti į bendravimo šurmulį, pavaikštinėti po dalinio teritorija, nueiti iki scenos, kur vyko koncertai, ar aplankyti karinės ekspozicijos bei filmų peržiūros.

Palapinių miestelis

Galbūt buvo savotiško šurmulio ir nevisiško sustygavimo, bet juos visus atpirko nuoširdumas ir puiki nuotaika

Pasiūlymai ateičiai

Šiemet žygis tetruko dvi dienas, priešingai nei visus ankstesnius aštuonerius metus – keturias. Tiesą pasakius, tos dvi dienos yra gal net optimalesnis variantas, nes žygį vykdant vidurį savaitės, o ne savaitgalį, dalyviams kur kas paprasčiau susiorganizuoti laisvadienius ir pan.

Taip pat šiemet siūlyta nemaža įvairovė trasų pasirinkimui – pradedant nuo ėjimo tik vieną dieną (pasirinktinai pirmąją arba antrąją), ir baigiant keturiomis kilometražų kombinacijomis (20+20 km, 20+40 km, 40+40 km ir 40+60 km). Visgi manau, kad derėtų nebesiūlyti vienos dienos ėjimų, nes tai įveda papildomo šurmulio organizaciniame štabe, o jei kas iš dalyvių tenori pasišniukštinėti, tai galėtų padaryti užsiregistravę ir abiems dienoms,o galiausiai, tikiu, užsikabliuotų ir įveiktų abiejų dienų kilometrus

Gal ir derėtų išlaikyti palapinių miestelio tradicijas, nes tai mažina išlaidas bei palengvina organizavimą, o žmonėms puiki proga pasijusti arčiau gamtos

Vakarais gal ir nebūtina tų visų lietuviškų pop-muzikos „žvaigždžių” ir „žvaigždučių”, nes šiemet labai puikiai dalyvius linksmino Kareiviškas Tango, bet tuo pačiu derėtų ir nepabėgti su visa aparatūra vos renginiui pasibaigus, o sudaryti galimybę paleisti muziką tiesiog tam, kad dalyviai dar galėtų linksmai ir draugiškai praleisti laiką su nuotaikingu fonu, o ne spengiančia tyla aplinkui.