Iš ko sudarytas žmogus? Dar mokykloje sužinojome stebinantį faktą – mūsų organizmą sudaro net 70% vandens! Be to, vanduo sudaro 71% mūsų planetos paviršiaus. Vadinasi, sąlyginai galime teigti, jog gyvename vandenijos pasaulyje ir esame vandens gyviai. Tačiau nepaisant tų procentų, žymiai perkopiančių vidurį, geriamojo vandens vis labiau trūksta.

Geriamasis vanduo

Šiek tiek bauginančių faktų

Dėl vartojamo netinkamo vandens kyla 80% besivystančiose šalyse atsirandančių ligų ir mirčių atvejų – dėl to kas aštuonias sekundes miršta vaikas. Besivystančioje valstybėje gyvenantis vaikas suvartoja nuo 30 iki 50 kartų mažiau vandens, nei jo bendraamžis išsivysčiusioje šalyje.

Dėl vandens trūkumo ir prastos sanitarijos kasmet miršta 8 mln. žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens, o per du dešimtmečius šis skaičius gali išaugti iki 3 mlrd. Žmogus gali alkti ir gana ilgai išgyventi be maisto – net iki dviejų mėnesių, tuo tarpu be vandens ištvertume vos kelias paras… Tą instinktyviai žinome ir pajutę troškulį natūraliai imame nerimauti, ieškoti vandens šaltinio, ilgokai neradę, suirztame, o delsdami, besikankindami, suirzimą maitindami pamažu jį paverčiame pykčio žvėrimi… Ar tokia įvykių seka negalėtų atnešti… karo? Manau, galėtų, nes žmonės yra kariavę ir dėl kur kas paprastesnių, antrinių poreikių patenkinimo.

Kur išgaruoja vanduo?

Geriamojo vandens daugelyje šalių tiesiog stinga, be to, pasaulyje beveik nėra tokių šalių, kurios neturėtų jokių vandens problemų. Tik nederėtų pasiduoti populiariajai bangai ir įsėsti į roges, kur visų problemų priežastimi įvardijama klimato kaita, nes klimatas šiuo atveju niekuo dėtas – net jeigu jis ir labai pasikeistų, požemyje tie pokyčiai pasijustų labai negreitai, prireiktų šimtmečių.

Tai kur glūdi vandens trūkumo priežastys? Planetoje gyventojų skaičius tendencingai auga, vadinasi, geriančiųjų burnų daugėja. Be to, auganti populiacija iššaukia didesnį maisto poreikį, kas nulemia žemės ūkio vienetų daugėjimą, o čia dažname regione vanduo dideliais kiekiais naudojamas laukams laistyti.

Prieš Šv. Velykas Meksikos sostinėje išseko gėlo vandens rezervuarai, 5 mln. sostinės gyventojų liko be vandens. Pamenu, būnant Egipte, mus perspėjo nė nesumąstyti gurkštelėti vandens iš krano. Manote, kad tokios geriamojo vandens problemos kyla tik ten, kažkur toli nuo mūsų? Klystate, Europa irgi turi bėdų – Dunojus, nusidriekiantis nuo Vokietijos iki Juodosios jūros, paliečiantis aštuonių valstybių teritorijas, taip pat yra ir viena iš dešimties upių, kuriai gresia didžiausia ekologinė krizė. Pietų Europa, pirmiausia, Ispanija, taip pat stoja į akistatą su vandens problema. Kas bene labiausiai glumina, tai Ispanijos politika, kuomet verslui, pramogoms, konkrečiai golfo aikštynams drėkinti, šalyje kasmet sunaudojama 12 tūkst. žmonių poreikius patenkinti galintis vandens kiekis. Ar golfas numalšins piliečių troškulį tuomet, kai išdžius gomurys ir suskeldės lūpos?..

Situacija Lietuvoje

Lietuvos geriamojo vandens problemos apsiriboja tuo, kad tiesiog dalis regionų jo neturi, tačiau įvertinus tai, kokie turtingi yra kiti regionai, galėtume sakyti, jog mes esame „vandeninga“ šalis. Pavyzdžiui, Panevėžys turi dvi geriamojo vandens vandenvietes, iš kurių šiuo metu naudojama tik viena, pasitelkus antrąją aukštos kokybės geriamuoju vandeniu galėtų būti aprūpinta beveik visa Šiaurės Lietuva.

Anot Tarptautinės hidrogeologų asociacijos nario Algirdo Klimo, „Lietuvoje daug vandens – paviršinio ir požeminio. Požeminio vandens ištekliai, juos vertinant visos šalies mastu, Lietuvoje yra tikrai dideli: turime per 2 mln. kubinių metrų detaliai ištirtų ir dar 1-1,5 mln. kubinių metrų potencialių gana geros kokybės požeminio vandens išteklių, t. y. tiek galėtume jo paimti kasdien be didesnės žalos požemiui ar kitoms aplinkos sudėtinėms dalims. Dabar šalyje kasdien paimame kiek mažiau nei 0,5 mln. kubinių metrų tokio vandens.“

Įdomu tai, kad oficialiais Statistikos departamento duomenimis ištirti požeminio vandens ištekliai kaip turtas vertinami 31,5 mlrd. litų. Tai sudaro 15,7% viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto. Palyginimui galima pažymėti, kad žemės gelmėse slūgsančios visos naudingosios iškasenos, įskaitant ir požeminį vandenį, vertinamos 58,3 mlrd. litų, taigi požeminis vanduo sudaro apie 54% šio valstybinio turto sumos ir yra pagrindinis Lietuvos žemės gelmių turtas. Lietuva galėtų iš požemio išgauti apie 3,6 mln. kubinių metrų gėlo geriamojo vandens per parą arba maždaug po 1 kubinį metrą kiekvienam mūsų. O realiai šiuo metu Lietuvos gyventojams vidutiniškai tiekiama po maždaug 150 litrų vandens per dieną.

Geriamasis vanduo

Taigi, broliai kurmiai, paskaičiuokime – galime išgauti po 1000 litrų žmogui per dieną, o išgauname vidutiniškai po 150 litrų. Vadinasi, 850 litrų lieka nepanaudoti, o tai yra dar maždaug 5 žmonių poreikių patenkinimui reikalingas vanduo. Ar tai galėtų pakvipti verslo idėja?

P.s. straipsnis Delfyje -> čia