Pirmadienis, prasidėjęs anksti, sunkiai vilko mane ir niekaip neleido pabusti. Bet galiausiai radome gerą būdą mane pažadinti – su Dainiumi išsiruošėme prie Jonavos geležinkelio tilto, kuris tapo mūsų treniruočių aikštele nusileidimams bei kopimui virve.

Štai čia yra pats patikimiausias „žaisliukas” :), kurio vardas yra GriGri

GriGri

O čia pats patikimiausias instruktorius

Taigi Dainiui paruošus virves ir pademonstravus, kaip leistis su GriGri, nes man tai buvo naujovė po aštunkės, galiausiai turėjau tai padaryti ir aš. Seniai jau buvo paaiškėję, jog turiu šiai atrakcijai baimę, kuri mane siutinte siutina, ir kurią aš vis tiek per kančias, bet perlaušiu. Šiandien pati pradžia buvo švelniai tariant sunkoka… Bet rezultatas patenkinamas Galiausiai net šypsenėlę fotografas pagavo

Nusileidus žemyn, reikia pakilti aukštyn O čia man kažkaip mistiškai bėdų nėra – lipti aš galėčiau kad ir iki dangaus, jei… po to nereikėtų nusileisti Juokavome, kad aš kaip katė, kuri lipa į medį drąsiai, o po to tik miau-miau baimės pilnomis akimis ir įstringa pagalbos laukdama Na, aš nusileidžiu pati, bet pakovoti su drebančiomis kinkomis tenka Nieko, įveiksim