Žymų archyvas » Jonava «

11
Kov
Publikuota temoje: Apžvalgos, Dienoraštis

Daugelį metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą minėdami sostinėje, šiemet nusprendėme pasižvalgyti, kaip valstybinė šventė minima Jonavoje.

Dieną pradėjo jau tradiciniu kovo 11-ąją tapęs 12,5 km bėgimas „A. Kulviečio paminklas – Jonava”, organizuojamas Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos. Nuoširdžiai džiaugiuosi už visus įveikusius šį atstumą ir didi pagarba nuo manęs visiems pasiryžusiems, nes mano asmenine nuomone, tokį atstumą nubėgti nėra juokas ;) O ir prabėgančiųjų puškavimas leido suprasti, kad net grakštiems bėgikams yra kur pasistengti :)

Pamoję finišuojantiems patraukėme į nedidukę Jonavos miesto bažnytėlę, kuri traškėjo nuo žmonių gausos. Gražu pasižiūrėti į centre pasirikiavusius kareivius bei susėdusias ir įdėmiais bei pagarbiais žvilgsniais juos tyrinėjančias močiutes, švelniai nusišypsančias, kuri nekuri net drebančia ranka supstelėjančias greta stovinčio kareivio delną, matyt, mieliems prisiminimams plūstelėjus žilon galvelėn…

Bažnyčios šaltą tylą suskaldęs Ruklos įgulos kapelionas Arnoldas Valkauskas nedaugiažodžiavo, o ramiu balsu pamoksle dėstė tokias, rodos, paprastas, bet dažnai pamirštamas tiesas – apie laisvės svarbą ir esminę užtvarą jos siekiant – baimę prarasti kažką to, ką turi ir prie ko pripratai, o iš esmės, juk tai tebūtų sotesnis kąsnis ar dalelė kasdienybės, kurios netektum tik trumpam, laikinai, vėliau susikurtum vėl, gal kiek kitokią, bet tavąją. Kiek nukrypstant – ne vienam ir tikrai ne dešimčiai Lietuvos kunigų derėtų pasimokytigerb. A. Valkausko atvirumo ir paprastumo kalbant susirinkusiesiems. Ne pompastika ir čaižymas už visas visatos nuodėmes turėtų plaukti iš sakyklų, o teisinga, tvirta, bet labiau tėviška ar kolegiška, o ne poniška ir įsakmi kalba… Kunigas pirmiausia turi būti geras psichologas, gebantis prabilti prie auditorijos pritaikyta kalbos maniera. Bet apie ką aš čia, juk to klano nepakeitė šimtmečiai, nepakeis ir mano pamąstymai :)

Ruklos įgulos padalinių kariai, savanoriai bei šauliai po mišių tvarkinga vora išrikiuoti greta bažnyčios, patraukė centrine miesto gatve link Santarvės aikštės, kurioje nuaidėjo aibė ilgesnių ir trumpesnių politikų, dvasininkų bei karininkų kalbų, buvo padėtos gėlės prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams bei nuaidėjo trys Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono karių paleistos pabūklo salvės.

Ir pabaigai Jonavos kunigo kalboje panaudota citata, paskatinanti įsiklausyti ir bent akimirkai susimąstyti ;)

Paradoksalu, tačiau šiais laikai platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, mes perkam daugiau, tačiau džiaugiamės mažai. Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos, daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės, daugiau žinių, bet mažiau teisingumo, geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos. Mes […] esam per daug pavargę ir pikti, kalbam per daug, mylim per retai, nekenčiam taip dažnai. Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi. Mes išvalėm orą, bet užteršėm sielą. Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstame vidinio pasaulio. Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam. Daugiau planuojam, mažiau įvykdom. Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti. Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai. Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos. Didinam turtus, bet mažinam vertybes…

Tikiuosi, kad Jūsų šventė buvo tokia pat jauki ir miela, paskatinusi bent tuziną kartų nusišypsoti, atgręžti veidą į saulę, akimirkai užsimerkti ir leisti praskrieti minčiai „Kaip man čia, Lietuvoje gera!„. Jonavoje šio to trūko – patriotinių dainų muzikos fono, kokybiškesnės garso įrangos, kad kalbas galėtų girdėti ir netoliese šurmuliuojantys senukai, vaikų bei suaugusiųjų rankose plevėsuojančių vėliavėlių ar trispalvių balionų. Bet tai smulkmė, lengvai pataisoma ir realizuojama. O besišypsančių žmonių ir išpūstomis akimis dėdes kareivius palydinčių vaikų pakako su kaupu :) Taigi, su mūsų švente, nepriklausomos Lietuvos piliečiai!

20
Lie
Publikuota temoje: Laisvalaikis

Pirmadienis, prasidėjęs anksti, sunkiai vilko mane ir niekaip neleido pabusti. Bet galiausiai radome gerą būdą mane pažadinti ;) – su Dainiumi išsiruošėme prie Jonavos geležinkelio tilto, kuris tapo mūsų treniruočių aikštele nusileidimams bei kopimui virve.

Climbing'as Jonavoje

Climbing'as Jonavoje

Štai čia yra pats patikimiausias „žaisliukas” :), kurio vardas yra GriGri

GriGri

GriGri

O čia pats patikimiausias instruktorius :) :*

DSC_4311

Taigi Dainiui paruošus virves ir pademonstravus, kaip leistis su GriGri, nes man tai buvo naujovė po aštunkės, galiausiai turėjau tai padaryti ir aš. Seniai jau buvo paaiškėję, jog turiu šiai atrakcijai baimę, kuri mane siutinte siutina, ir kurią aš vis tiek per kančias, bet perlaušiu. Šiandien pati pradžia buvo švelniai tariant sunkoka… Bet rezultatas patenkinamas :) Galiausiai net šypsenėlę fotografas pagavo :)

DSC_4324DSC_4328DSC_4329

:) :*

:*

Nusileidus žemyn, reikia pakilti aukštyn :) O čia man kažkaip mistiškai bėdų nėra – lipti aš galėčiau kad ir iki dangaus, jei… po to nereikėtų nusileisti (chuckle) Juokavome, kad aš kaip katė, kuri lipa į medį drąsiai, o po to tik miau-miau baimės pilnomis akimis ir įstringa pagalbos laukdama :) Na, aš nusileidžiu pati, bet pakovoti su drebančiomis kinkomis tenka :) Nieko, įveiksim ;)

DSC_4344DSC_4348DSC_4353

02
Vas
Publikuota temoje: Dienoraštis

„Tikrieji” vilniečiai (didmiesčių vergai), pagyvenę sostinėje vos kelias savaites ir, matyt, stuktelėję sau per makaules spintos durimis bei pamiršę savo tikrąją kilmę, labai greitai tampa tais, kurie išgirdę apie gyvenimą mažesniame Lietuvos miestelyje, ima raukyti nosis ir intensyviai purtyti galvas bei mykti „Ir kaip ten gyventi galima?!….” O juk…

Jonavoje taip gera prasieiti pro tvenkinius, kurie vasarą vien savo buvimu gaivina, o žiemą – ramina :)

Čia yra pats nuostabiausias batsiuvys, pas kurį nunešusi batus, visada sulauksi mažučio priekaišto „Ir kaip jūs, moterys, taip sugebate batus nunešioti…”, bet po to visada gausi dovanų nuoširdžią mažytę šypsenėlę, tokią vos pastebimą, bet tikrą. Be to, galėsi persimesti keliais žodžiais politine tematika :)

Užsukusi į A. Strazdo įmonės aromatingąjį pasaulį nejučia akimirkai užsimerksi, nes taip norėsis bent trumpam paskęsti svaiginančiuose kavos kvapuose… Negalėsi atsidžiaugti arbatų gausa (ar pastebėjote, kad mažoje parduotuvėlėje esantis asortimentas atrodo gausesnis ir įdomesnis nei, pavyzdžiui, pergrūstame „Akropolyje”? O gal čia tik man taip :) ). O panorusi sušokti kulinarinį tango, tenai visada rasi prieskonių virtuoziškai melodijai sukurti.

Mane žavi tos mažutės sukriošusios trobelės, stipriai įsitvirtinusios daugiabučių kiemuose. Einant pro šalį, gali pastebėti senučiuką, žvelgiantį pro žemą langą į kieme dūkstančius vaikus ir besišypsantį, nuoširdžiai besidžiaugiantį greta pulsuojančia jaunyste :) Jie nepavydi, jie džiaugiasi ir tiki ateitimi!

Čia turiu laiko stabtelėti ir akimis nulydėti iš mokyklos šliaužiantį pirmoką, kuris vos pavelka bene didesnę už jį kuprinę. Nepaliauju stebėtis, kodėl mažiesiems gaminamos tokios didžiulės knygos, kurias jie vos pavelka :)

Čia gera užsukti į kavinę, nes vos pravėrus duris tavęs nepasitinka žudantis padavėjos žvilgsnis, tu nesijauti kalta, privertusi ją atsistoti ir atlikti savo pareigas… Čia nepasidaro pikta, išgirdus, kad barmenė nesugebės padaryti įmantrios kavos :) Nieko tokio, čia ir paprasta juoda kava su cinamono žiupsneliu yra skani :)

Čia saulėta diena yra tikrai saulėta. O žiemos šaltukas yra kandesnis.

Jonava

Jonavai nereikia kabinti didžiuliu plakatų, įtikinėjant, kad ir čia gyventi galima. Nes čia savimi pasitikima ir nekvaršinama sau galvos paikiais išvedžiojimais bei argumentų, kodėl turėtumėme būti geresni už Vilnių, Klaipėdą ar dar ką nors, paieška…

O gal paprasčiausiai man gera ten, kur susikuriu sau gėrį 8-)

Tik vieno man čia trūksta – Draugės, pas kurią galėčiau ryte nušlepsėti susisukusi į chalatuką, išgerti svaigiai skanios rytinės kavos… Bet kita vertus, galbūt dėl to, kad nekasdien tokią progą turiu, ją taip vertinu :)

 Žymos:
 Komentarų: 8