Publikacijų archyvas temai »Kitos temos «

11
Geg
Publikuota temoje: Apžvalgos, Kitos temos

Nors šiandien jaučiuosi išgręžta iki pačio paskutiniausio jėgų lašo, miego trūkumas verčia nebejuokingai knapsėti vos patogiau įsitaisius, o galva sprogsta nuo milijono žinių bei smegenėlės dirba tokiu tempu, tarsi, užsimetusi laboratorinė pelė pakvaišusiai suktųsi savo rate, bet drąsiai ir garsiai sakau – aš ką tik grįžau iš fantastiškai įspūdingų mokymų! :)

O jeigu nuo pradžių ir nuosekliai, tai pastarąją savaitę praleidau Kaliningrado srityje, mažame jaukiame Svetlogorske (jei kas paprašytų trumpai apibūdinti, sakyčiau, jog tai Druskininkų ramybės bei Palangos priėjimo prie jūros mišinys :) ), kur vyko SALTO Eastern Europe and Caucasus Resource Centre bei Lietuvos ir Lenkijos „Veiklus jaunimas” nacionalinių agentūrų organizuoti mokymai, padėję įsisavinti jaunimo mainų programos „Veiklus jaunimas” reglamento 3.1. punktą… Gerai, gerai, žmonių kalba – išmokti rašyti projektus jaunimo mainams pagal „Veiklus jaunimas” reikalavimus.

Mokymų intensyvumas pakerėjo, nes visas penkias dienas plušėjome taip sąžiningai ir taip daug, kaip tikrai nesitikėjau. Viena vertus, galbūt pasitaikė itin motyvuota ir perspektyvi grupė žmonių. Dalyviai, beje, buvo surinkti iš 17 šalių. Kita vertus, mokymų vedėjai nusipelno didžiausios pagarbos ir aplodismentų – tokio betarpiškai paprasto bendravimo, lengvai perteikiamų net pačių kebliausių dalykų, gebėjimo išlaikyti auditorijos dėmesį, lankstumo bei įvairumo ir t.t., ir pan. tikrai seniai nebebuvau mačiusi. (Intarpas ne į temą :) – laukiu Laimono knygos, nes ją skaityti turės būti įdomu, paprasta ir aktualu ;), sprendžiant iš jo gebėjimo kalbėti nesujauktai ir akcentuojant tikrai tai, kas svarbu.) Suma sumarum visos dienos baigdavosi geriausiu atveju apie 2 valandą ryto, o bent 7 valandą jau versdavau save iš lovos, nes…

… čia kita istorijos dalis :) Gyvenome vos 50 metrų nuo pajūrio. Šlapias pajūrio smėlis, gyvybinga bangų muša, gaivus vėjas, kiek vėsokas ir žandus gal kiek pakramtantis, bet paskatinantis pabusti, nusiteikti naujai dienai… Taigi, negalėjau nerealizuoti vienos iš savo svajonių ;) – rytinių krosiukų! (clap)

So, savaitė miego po 4-5 valandas per parą, itin aktyvus ritmas, nuolatinis smegenėlių darbas bei pakankama fizinė apkrova = kas? :) Šįkart tai – Eastern Express 2010 8-)

Žodžiu, apie patį kursą, ką sužinojau, ko išmokau ir ką supratau, nesiplėsiu. Bet pasakysiu taip, jog dalyvauti BŪTINA! Tokie mokymai sugrąžina energiją į darbinę aplinką, įšvirkšdami naujo minčių, drėbtelėdami naujų pažinčių, padėdami surasti partnerių savo veikloje bei atskleisdami tokių smulkmenų, kurių iš savo ofiso nė nepastebėtum net ir milijonus metų ;)

Ech, vienintelio buvo tikrai gaila… Kadangi taip jau sutapo, jog Rusijos federacijos teritorijoje buvome kaip tik Pergalės dieną, tai nuoširdžiai tikėjausi bent akies krašteliu pamatyti didžiojo parado. Deja, visų pirma dėl to, jog mokymai vyko ne pačiame Kaliningrado mieste, o apie 40 km nuo jo, antrą dėl veiklos intensyvumo nepavyko suderinti darbų perkėlimo, o kažko išbraukti vien dėl turizmo nenorėta (nes juk tikslas pradinis atvykstant buvo ne tas, ane?), taigi apsiribojome išvakarėse apžiūrėdami Kaliningradą, pamindžikuodami prie paruoštų scenų ir žiūrovų vietų, panervindami savo turistiškumu dėdes milicininkus :), prisiskynę tulpių parkelyje (wasntme) ir t.t., ir pan. :)

P.s. mokymų lankstumą bei įvairumą iliustruoja ir labai smagi detalė – šių mokymų metu turėjau progą mokytis šokti… valsą ;) Niiiiiiiiiiiiiiiice :)

Taip jau nutiko, kad važiuosiu pasisvečiuoti į Kaliningrado sritį. Na, ir, žinoma, visam šitam didžiam reikalui būtinai reikia įgyti vizą. Ties čia prasideda smagumas :)

Gavusi į rankas iškvietimą, atsiųstą organizacijos, kuri Kaliningrade rengs seminarus, paplojau rankytėmis, pasi’google’inusi, susirinkau visą info, kokių dar dokumentų bei duomenų man prireiks ir jau buvau pasiruošusi dumti į Rusijos konsulatą Vilniuje. Visgi vidinė nuojauta dar pasufleravo dėl viso pikto (juk kalbame apie matušką Rusiją…) pasiskambinti ir susitikslinti detales, kad po to nelikčiau kaip ožka ant ledo ir netektų sukti bereikalingų kilometrų dėl kokios nepasiimtos smulkmenėlės, popieriuko.

Paskambinu nurodytu informaciniu numeriu. Atsiliepia… po gero pusvalandžio kybojimo ant ragelio… rusiškai. Mandagiai pasisveikinu ir pasiteirauju, ar kalba lietuviškai (mano supratimu, juk nesvarbu, kad Rusijos, bet LIETUVOJE). Atrėžia, kad… ne! :-O Akimirką suglumstu, perklausiu, tai gal angliškai (visgi tokia kaip ir tarptautinė šnekta, vėlgi mano supratimu). Po pusvalandžio bus darbuotojas, kuris kalba angliškai… Padvejoju dar kelias sekundes, per kurias išgirstu nerimstantį balsą ragelyje, tai ko aš, maždaug, po velnių  noriu, ir nedrąsiai tęsiu kalbą rusiškai, tikėdama, kad mandagiomis (!) pastangomis susikalbėsime.

Čia, tikriausiai, galima būtų įterpti stereotipą – gerai, kad aš iš Vilniaus = moku rusiškai :D Nes ledinis balsas ragelyje nebuvo nė kiek nusiteikęs pagelbėti tomis akimirkomis, kai užstrigdavo koks žodelis ir aš mėgindavau pasufleruoti lietuviškai ar angliškai, ką noriu pasakyti.

Antras smagus epizodas buvo tuomet, kai gerbiamoji konsulato darbuotoja nusprendė norinti išgirsti mano iškvietimo tekstą. Kalbėti viena, vat skaityti, tai kažkaip man sunkiau sekasi. Visgi šiaip taip, turėčiau pastebėti, visai neblogai, reikalas pavyko ir… o štai jums ir staigmena, paskutiniąją pastraipą begarsinant, tas pats ledinis balsas sako, ala, gerai, gana, aš pati turiu tą kvietimo kopiją atfaksuotą! :-O Cha cha cha :D

Taigi reziume, po pusvalandį trukusio pokalbio, nieko naujo nesužinau, apart labai įdomaus pareiškimo. Iškvietime vizai gauti nurodyta, jog man turi būti suteikta vienkartinė, kultūrinė, nemokama viza. Ir štai darbuotojos pareiškimas – „bet atsivežkite ir 47 JAV dolerius.” – „Kaip? Juk nurodyta, kad bus nemokama?” – „Gali būt nemokama, o gali būt ir mokama.” – „Kaip suprast?” – „Vat taip ir supraskit, pas mus taip būna.” Ką bepridursi – maždaug, nesvarbu, kas parašyta, mes – Rusija, ir mes jau patys nuspręsime, kaip norime daryti. Taškas :D

Dešimt kartų peržiūrėjusi, ar turiu visus nurodytus popierius, galų gale išsiruošiu į besužaliuojančiame Žvėryne įsikūrusį Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvos Respublikoje. Ten nuvykusios su kolege, pirmiausia susiduriame su kiemsargiu, kuris taip pat turi nenumaldomą troškimą pasijusti galingu ir mus apstaugia, kad prieš įžengdamos į „šventą žemę” (na, taip nesakė, bet balso tonas panašiai sufleravo :D), privalome išjungti mobiliakus. Ir štai galiausiai pravėrusi duris, vos neprunkštelėjau – pojūtis, lyg grįžtum atgal į praeitį akimirksniu :) – caro maro laikų lentelėmis iškaltos sienos, trys kilogramai makiažo, sėdintys kitoje registracijos stalelio pusėje ir piktu žvilgsniu skanuojantys į jos ryškiai raudonais nagais rankas paduotą pasą, langeliai su telefono rageliais, saugantys dar piktesnes darbuotojas nuo beširdžių visokių, kurie plūsta čia srautais ir vargina jas, vargšeles… Beje, gerai, kad ambasados internetinėje svetainėje atsispausdinau vizai gauti reikalingą anketą anglų kalbą, nes vietoje man bruko tik rusišką jos versiją ir į bet kokias angliškas užklausas darbuotoja, vartydama akis, purtydavo galvą…

Beje, jei pamiršite pasidaryti kokio dokumento kopiją, tai šioje įstaigoje iš jūsų paprašys nei daug, nei mažai – 1 lituko už vieno lapo kopiją (chuckle) Ir dar gink Die neleis patiems prisiliesti prie kopijavimo aparatu! (shake) :)

Na, bet suma sumarum rezultatas tenkinantis – po ilgų diskusijų, ką mes ten per velnio irštvą rengiame, kad visiems, kurie ateina vizų į šiuos seminarus/mokymus, yra atspausdintas vienodas iškvietimas, tik pakeičiant vardus pavardes (o kaip kitaip? Pasirodo, anot darbuotojos, kiekvienam turėtų būti kuriamas individualus tekstas :D kas čia per copy – paste?! Juk čia rimta įstaiga su rimtais dokumentais, [triaukštis matas] 8-) ) bei labai ilgo ginčo, kodėl drįstame vieni pavadinti tai „mokymais”, kiti „kultūriniais manais”, o aš įsigudrinau anketoje nurodyti, kad vykstu į „seminarus”, darbuotojai nepatikliai mane nužvelgus dar kartelį, galiausiai gavau palaiminimą. Na, bent to tikiuosi :) kad nurodytą dieną man grąžins mano pasą su viza, o ne išveš mane kaip kokią politinę priešę/kalinę :D

Sukasi ir sukasi grojaraštyje (music)

30
Kov
Publikuota temoje: Apie viską, Kitos temos

Na, čia iš to formato, kur „vyrai to niekada nesupras(chuckle) Bet kiekvienai merginai juk pažįstama situacija, kai atsidarai spintą ir nuo viso „turto” bloga :) Tuo tarpu, kai parodai kokiai kolegei, ji net aikčioja, „koks tai grožis:)

So, tai, nuo ko aš jau pavargau, galbūt kuriai už mažą kainą taps atsinaujinimu pavasariniu ;)

Taigi šįkart – rankinių išpardavimas! 8-)

1. Ryškiai merginai ryški rankinė + pirštinaitės komplekte ;)

Rankinės išmatavimai: 33 x 25 x 15 cm

Pirštinaičių dydis: 8

Pirštinaitės su švelniu kailiuku viduje, pavasariniams permainingiems orams ar rudeniniam vėsumui atėjus.

Rankinėje 6 skyriai:

– 2 pagrindiniai per visą rankinės ilgį/plotį;

– 1 centrinis su užtrauktuku;

– 1 rankinės vidiniame šone (raktams ir pan.) su užtrauktuku;

– 2 smulkios kišenaitės kitame rankinės vidiniame šone (smulkiai kosmetikai, mobiliajam telefonui ir pan.)

Kaina – 40 Lt.

2. Elegantiška juoda „Caprice” rankinė

Rankinės išmatavimai – 28 x 30 x 12 cm

Rankinėje 5 skyriai:

– 2 didieji skyriai per visą rankinės ilgį ir aukštį;

– 1 centrinis skyrius su užtrauktuku, skiriantis pagrindinius skyrius;

– 1 šoninė kišenėlė su užtrauktuku;

– 1 maža kišenėlė mobiliajam telefonui ar pan.

Bendras rankenos ilgis – 38 cm.

Kaina – 20 Lt.

3. Nauja juoda valiūkiška rankinė

Rankinės išmatavimai – 24 x 28 x maždaug iki 8 cm

Rankinės skyriai:

– 2 išorinės kišenaitės (jų išmatavimai – 14 x 11 cm);

– 2 atskiri centriniai skyriai per visą rankinės tūrį;

– 1 vidinė kišenėlė rankinės sienelėje.

Bendras rankenos iligs – 76 cm.

Kaina – 25 Lt.

4. Juoda klasikinė rankinė

Rankinės išmatavimai – 18 x 34 x 11 cm

Rankinėje 3 skyriai:

– 1 pagrindinis skyrius per visą rankinės tūrį;

– 1 šoninė vidinė kišenėlė su užtrauktuku;

– 1 maža kišenėlė, pvz, mobiliajam telefonui.

Bendras rankenos ilgis – 64 cm.

Kaina – 25 Lt.

5. Nauja universali planšetė

Išmatavimai: 20 x 16 x 8 cm

Diržo ilgis: 117 cm.

Rankinėje 5 skyriai:

– 1 galinė išorinė kišenėlė su užtrauktuku;

– 2 pagrindiniai skyriai;

– 1 centrinis skyrius su užtrauktuku;

– 1 maža kišenėlė smulkmenoms vidinėje rankinės sienelėje.

Kaina – 40 Lt.

Sudomino? Brūkštelėk lina [eta] zhucka.lt

25
Kov
Publikuota temoje: Apžvalgos, Kitos temos

Mokesčiai… mokesčiai… mokesčiai…

Pinigai… pinigai… pinigai…

Pastarąsias kelias dienas vos ne vien apie tai ir kalbame, nes lauktosios deklaracijos, kurias užpildžius daugelio tikėtasi ateinantį mėnesį šiek tiek prisidurti iš susigrąžintų valstybei sumokėtų mokesčių, teko nusivilti, nes… pasirodo dauguma Lietuvos gyventojų turės primokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai!

„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) preliminariai skaičiuoja, kad maždaug 223 tūkst. gyventojų turės primokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jiems taikyto pernelyg didelio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).”

O vatčia linksmybės ir prasideda… Šiandien sužinojau, kad metų pradžioje darbuotojai turėjo kreiptis į savo įmonių buhalterius ir raštišku prašymu pasirinkti neapmokestinamą pajamų dydį pagal savo uždarbį (ar kažkas panašaus :) Buhalterinė kalba man visada skambėjo kiek atitolusiai nuo žmogiškosios ;) ). Suma sumarum, kas uždirbo daugiau, to NPD buvo mažesnis nei nustatytasis standartinis 470 Lt. „Pavyzdžiui, 1500 Lt neatskaičius mokesčių uždirbančiam darbuotojui taikomas 330 Lt NPD, o uždirbančiam 3150 Lt prieš mokesčius arba daugiau neapmokestinamosios pajamos iš viso nepriklauso.” O jei valstybėlė tavo mokesčiukus skaičiavo su 470 Lt NPD, tai dabar, būk mielas, mokėk atgal…

Apmaudu todėl, kad daugeliui, manau, būtų buvę kur kas paprasčiau kas mėnesį sumokėti daugiau kokiais 30-40 Lt mokesčių, o ne dabar drėbtelėti iš savo kišenės keletą apvalių šimtelių…

Bet čia linksmybės dar tik prasideda ;)

Bene smagiausia dalis yra privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Trumpai ir žmogiškai aiškinant, jeigu tu turi Lietuvos Respublikos pasą, o niekur brangiojoje žemelėje nedirbi, nesimokai dieninėje mokymo įstaigoje, nedominuoji darbo biržos sąrašuose ir pan., tai plok kas mėnesį valstybei po 72 Lt. Pernai neplojai? Nesijaudink, šiemet išskaičiuos :) Vadinasi, jei priklausai šiai nelaimingųjų kategorijai, tai tavo deklaracijoje turėtų 46-oje eilutėje puikuotis skaičiukas „864”, kas reiškia, jog tu skolingas VMI 864 Lt :) Už ką? Už tai, kad tu turėjai galimybę naudotis pirmąja medicinos pagalba… Nesinaudojai per pernai metus nė karto? Bet juk turėjai galimybę :) tai ir mokėk :)

Kitas klausimas – jei tu nedirbai, nesimokei, iš darbo biržos skylėto biudžeto pašalpos nesiurbei, tai.. iš ko tu mokėsi tuos 72 Lt per mėnesį? Matematika prasta – jei susimokėsi, vadinasi, dirbai… tik iš valstybės vogei, nes nerodei savo pajamų :) arba nugarą lenkei Anglijos fabrikuose ir plačiuose Ispanijos braškių laukuose :) Bet kokiu atveju – turi iš ko sumokėti, o VMI tik rankytėmis paplos už įplaukas, juk jai bonusas… Na, o jeigu jau taip nutiko, kad kažkokiu stebuklingu būdu tu sugebėjai tuos metus išgyventi nedirbdamas (nei juodai, nei baltai :) ) ir realiai neturi už ką susimokėti, tai… VMI diktuoja savo sąlygas…

Įkvepiam, klausom – palūkanos už delsimą sumokėti VMI priskaičiuotus pinigus 0,5%… už dieną! Vieną dieną!!! Skaičiuojat? Turit susimokėti tą sumelę prie minusiuko 33 ar 46, ar šių eilučių skaitmenis susumavus iki gegužės 3d. Taip, taip, šių metų gegužės 3 d. Nesumokėjai, tarkim, vieną mėnesį… Birželio 3 d. vietoj turėtų, tarkim, sumokėti 100 Lt, jau turi 115 Lt… Ir taip tolyn tolyn tolyn… Jaučiu nei vienas bankas dar nėra driokstelėjęs tooookių palūkanų normų, kokias sau leido mestelėti VMI :-O

Juokais pavadinau tai „Lietuvos Respublikos narystės mokesčiu;) Na, kaip kokiam klube, veikloje ar pan. – esi narys, mokėk nario mokestį :) Ir būk laimingas ;)

Taigi pabandom susigaudyti toje daugybe eilučių išmargintoje deklaracijoje už 2009 metus:

Atsidarome failą, giliai įkvepiame, verčiame 2 psl… Žiūrime į esmines eilutes – 33 ir 46… Jei jose nurodyti skaičiukai yra su minuso ženklu priešaky… tuomet susiveržk diržą bent artėjančiam mėnesiui ;) Labai nesidžiauk ir jeigu, pavyzdžiui, 33 eilutėje yra teigiamas skaičius, įdėmiai pasižiūrėk į 46 eilutę ir atlik elementariausią matematinė veiksmą – sudėk… Ką gavai? Teigiamą? Tu patekai į 330 tūkstančių laimingųjų piliečių sąrašus, kurie gaus iš VMI. Neigiamas? Jau sakiau – veržkis diržą ;)

Na, ir kuriam ratui Tu priklausai? ;)

28
Vas
Publikuota temoje: Kitos temos

Nusibodo ankstyvi rytai? Bet į darbą nepasiruošęs negalite eiti, todėl tenka aukoti savo brangų miego laiką tvarkingam kostiumui, tobulam kaklaraiščio mazgui ar bent šiokiems tokiems pusryčiams? Velniop, gana parintis :D Čia keli patarimai, kurie padės sutrumpinti ryto saviruošos laiką ;) Na, gal ne iki 5 minučių, bet bent per pusę ;)

Man labiausiai patiko kaklaraiščio ryšimas (jau išmokau ;) ) ir kelnių užsidėjimas :D

Aptikau visai įdomų straipsnį, analizuojantį patrauklumo ir grožio kriterijus per antropologinę prizmę. Įdomu pasižiūrėti, kiek šiuolaikinis grožio standartas yra nutolęs nuo Motinos Gamtos suformuotojo. Šįkart susilaikysiu nuo komentarų :) Tiesiog raginu paskaityti, kaip mokslininkai žiūri į šią sritį :) Gali pritarti, gali nesutikti, bet paskaityti juk visada įdomu :)

Kas blogai Barbės figūroje?

Antropologinėje literatūroje teigiama, kad lėlės Barbės figūrą populiacijoje galėtų turėti viena iš 150 tūkst. moterų. Kodėl? Todėl, kad ši neseniai 50 metų atšventusi lėlytė, pasiūlyta žaisti mažoms mergaitėms ir taip formuoti jų požiūrį į neva gražų kūną, buvo sukonstruota iš ypač retos moters kūno požymių kombinacijos. Kadangi toks atvejis labai retas, galima pradėti sukti didžiulį kūno pramonės ratą.

Tarp moterų ypač retai pasitaiko tokios neproporcingai ilgos kojos. Žinoma, dėl akceleracijos kojos ilgėja, todėl aukštaūgės moters kojos ilgos, tačiau normaliai jos sudaro iki 50 proc. ūgio, žemaūgės moters santykinis kojų ilgis gerokai mažesnis – apie 40 proc. Barbės kojų ilgis sudaro apie 60 proc. jos ūgio!

Santykinai trumpesnės kojos yra moterų antrinis lytinis požymis, o Barbės – daugiau būdingas vyriškai figūrai arba moterims su tam tikrais hormonų sutrikimais. Jeigu kojos ilgos, turėtų būti stambesnės pėdos ir plaštakos, daugiau vyriškų bruožų turintis veidas. Tuo tarpu Barbės veidukas atitinka labai moteriškų veido bruožų kombinaciją (ji rodo aukštą estrogenų lygį, visi moteriškiausi veido bruožai tarsi surinkti į vieną vietą, tačiau visi kartu viename veide pasitaiko retai).

Barbės pečių juosta išplatinta, o dubuo atrodo siauras (paprastai moterų dubens sritis platesnė nei pečių juosta). Ji beveik neturi riebalinio audinio. Tokia moteris biologiniu požiūriu yra nesaugi. Ypač liesos kojos, tarp šlaunų susidaro nerealus tarpas. Seniau vaikinai šaipydavosi iš tokių merginų, o dabar bandoma įskiepyti, kad tai gražu. Tyrimai rodo, kad jaunos moterys ir paauglės labiausiai nepatenkintos savo šlaunimis ir klubų apimtimi.

Bet visiškai netikėtai liesame Barbės kūne pūpso stambokos krūtys. Gerai tai ar blogai? Krūtų dydis daugiausia priklauso nuo riebalinio audinio gausos, o pieno liauka yra stabilesnio dydžio, todėl pieno gamyba ir krūties dydis nekoreliuoja (atvirkščiai, pastebėta, kad moterys didelėmis krūtimis dažniau turi laktacijos problemų).

Jeigu moteris labai liesa, tai ir jos krūtys dažniausiai nedidelės. Neseniai mokslininkai paskelbė įdomią krūties dydžio ir tam tikrų patologijų sąsają: labai liesa ir didelių krūtų mergina brandžiame amžiuje turi didelę riziką sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu (J. G. Ray ir kt., 2008) ir net krūties vėžiu (M. L. Slattery ir kt., 2007). Mūsų tyrimai taip pat patvirtina didelių krūtų sąsają su kitais metabolinio sindromo žymenimis – aptikome didelių krūtų koreliaciją su liemens viršutinės dalies tuklumu (J. Tutkuvienė, E. Kairienė, R. Rizgelienė, 2008).

Akivaizdu, kad Barbės figūroje yra vos keli kokybiški moters kūno požymiai, tačiau tokios nerealios kūno formos naudingos kūno pramonei (darbo turi liekninamųjų piliulių platintojai, sporto klubai ir, žinoma, plastikos chirurgai).

Ką gali papasakoti veidas?

Pastaruoju metu grįžtama prie žmogaus veido morfologinių žymenų tyrimų, čia dirba antropologai, genetikai, odontologai, plastikos chirurgai. Evoliucijos biologai bando pažvelgti į veidą kaip į visumą, apibendrinti įvairių biomedicinos mokslo šakų atradimus, ieško paslapčių, kurios per ilgus tūkstančius metų buvo įrašytos mūsų veide. Barbės veidukas tikrai labai moteriškų bruožų. Bet ar toks veidukas dažnai pasitaiko populiacijoje?

Apibendrinus maždaug 2000 jaunų baltaodžių 20–40 m. moterų veidų, paaiškėjo, kad gautasis vidutinis veidas yra ypač taisyklingų bruožų ir primena vieną žinomą ir labai gražią aktorę (C. Newman, 2000). Taigi mums visiems labiausiai priimtinas veidas yra vidutinis populiacijos veidas.

Tikėtina, kad arčiau normos vidurkio esantis požymis signalizuoja gerą biologinę kokybę, sklandžią organizmo raidą iki ir po gimimo, tinkamą hormonų pusiausvyrą. Nustatyta, kad žiūrint į patrauklų veidą smegenyse stimuliuojami malonumo centrai (J. O‘Doherty ir kt., 2003). Skirtingų kultūrų ir socialinių sluoksnių žmonės iš esmės sutaria dėl patrauklaus veido kriterijų, todėl pirmiausia pripažįstama biologinė šio proceso prigimtis (G. Rhodes ir L. A. Zebrowitz, 2002).

Žmogaus smegenyse yra atskiras veidų atpažinimo centras, kuris veikia iškart po gimimo (t. y. kai kultūriniai standartai dar negali daryti įtakos). Naujagimiai ilgiau ir su palankesne veido išraiška žiūri į patrauklius moterų veidus, labai netaisyklingi veidai juos gąsdina, jie pradeda verkti. Štai iš kur prietaras, kad vaiką gali „nužiūrėti“.

Naujagimiai nelabai mėgsta ir vyriškus veidus, išskyrus namų aplinkos vyrų, bet įdomiausia, kad jie gerai toleruoja susiraukšlėjusias senučiukes. Per visą žmonijos evoliuciją vaikus augino moterys – mamos, močiutės, tetos, todėl naujagimiui jų veidai saugesni.

G. Rhodesas (2006), nagrinėjęs žmogaus veidą, pasiūlė tris esminius patrauklaus veido kriterijus: vidutiniškumą, simetriją, lytinį dimorfizmą. Vidutinis populiacijos veidas mažiau išsiskiria, todėl galima ginčytis dėl jo patrauklumo, be to, absoliučiai simetriško veido nėra. Visų mūsų veidai šiek tiek asimetriški, tačiau didelė asimetrija labai dažnai būna susijusi su raidos anomalijomis, patologijomis. Vidutiniški ir simetriški veidai dažniau vertinami kaip patrauklūs.
Lytinės atrankos mechanizmai galiojo visam kūnui, todėl ir veido bruožai ilgainiui sugrupuoti į moteriškus ir vyriškus. Be abejo, vyrų ir moterų veido bruožai iš dalies sutampa. Dėl moters veido patrauklumo sutariama dažniau. Moteriškiems veido bruožams priskiriami daugiau vaikiški ypatumai: smulkesnis apatinis žandikaulis, žemesnė apatinė veido dalis, aukšti skruostai ir kakta, santykinai didelės ir plačios akys, putnios lūpos (tai siejama su estrogenų poveikiu).

Tačiau smakras labiau atsikišęs moterų (manoma, kad smakro atsikišimas evoliucijoje buvo susijęs su artikuliuotos kalbos atsiradimu, matyt, moterys visais laikais buvo plepesnės). Vidutiniame veide šie bruožai niveliuojasi, vienas kitą lyg ir atsveria, nėra labai išreikšti. Jei „moteriškieji“ bruožai moters veide ypač ryškūs, toks veidas dažniausiai vertinamas kaip labai patrauklus.

Dėl vyriško veido patrauklumo sutariama rečiau. Su testosterono poveikiu siejami tokie veido bruožai: didesnis ir labiau kampuotas apatinis žandikaulis, stambesnė apatinė veido dalis, didesnė nosis, didesni antakių lankai, mažesnės akys, siauresnės lūpos. Vidutiniame veide vyriški bruožai nežymūs. Tačiau jeigu visi vyriškieji bruožai susitelkia viename veide, toks veidas gali būti nemalonus.

Pastaruoju metu moterys palankiau vertina švelnesnių bruožų vyrų veidus. Matyt, tai asocijuojasi su mažesniu agresyvumu, didesniu nuoširdumu, draugiškumu, paslaugumu, o tai svarbu gerai partnerystei, tėvystei. Kita vertus, vaisingomis menstruacinio ciklo dienomis moterys palankiau vertina vyriškesnių bruožų veidą (I. S. Penton-Voak ir kt., 2001, 2004) ir vyriškesnį balsą (D. R. Feinberg ir kt., 2006).

Matyt, veide ir kūne svarbu išlaikyti lytinių bruožų pusiausvyrą, tad kiekvienas susikuriame patrauklumo idealą: nors nuo universalaus standarto nenutolstame, kiekvienam gražus savitas veido bruožų ir kūno žymenų rinkinys. Kartu su Vokietijos ir Italijos mokslininkais pasitelkę sudėtingas kompiuterines programas nagrinėjome visų trijų populiacijų jaunų vyrų veidus. Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad iš esmės sutariame dėl kiekvienos populiacijos vidutinio veido patrauklumo, tačiau populiacijos viduje pasitaikančias įvairių bruožų kombinacijas vertinome labai skirtingai.

Tikėtina, kad veidas mūsų pasąmonei signalizuoja apie individo biologinę kokybę

Ar yra ryšys tarp žmogaus veido patrauklumo ir intelekto? „Kodėl gražūs žmonės yra intelektualesni?“ – klausia ne gražuolių konkurso laureatai, bet Londono ir Pensilvanijos universitetų mokslininkai S. Kanazawa ir J. L. Kovar (2004) ir atsako: „Todėl, kad jie iš tikrųjų yra protingesni!“ Kai aptikau šį straipsnį, iš karto pasitikrinau, kas rašo – viskas gerai, garbūs universitetai, žurnalas ISI (Intelligence).

Deja, mokslininkai šį teiginį bando įrodyti kaip matematinę teoremą, bet pasirenka ne visai patikrintus ir teisingus (mano nuomone) postulatus: 1. Vyrai, kurie yra protingesni, įgyja aukštesnį išsilavinimą, todėl jie yra aukštesnio socialinio sluoksnio ir daugiau uždirba. 2. Aukštesnio socialinio sluoksnio vyrai dažniau veda gražias moteris. 3. Gražios moterys gimdo gražesnius ir protingesnius vaikus. 4. Grožis ir protas paveldimas. 5. Gražesni žmonės protingesni.

Autoriai savo teoremą plėtoja pasitelkę evoliucijos žinias ir samprotavimus taiko gerokai ankstesniems laikams. Pagal visus žmogaus sandaros principus, evoliucijos ir embriologijos dėsnius gražus individas galėtų turėti taisyklingiau susiformavusį visą kūną, taigi ir smegenis, tik neaišku, ar tos labai gražios išorinės sandaros smegenys gali ir gražiai mąstyti?

Kol kas nėra tyrimų, kurie įrodytų konkrečias sąsajas tarp žmogaus veido patrauklumo, intelekto, gebėjimo mąstyti, kurti. Patrauklumo sąvoka labai plati, todėl koreliacijų paieška ypač sudėtinga, juo labiau kad ir pats intelektas – labai mažai ištyrinėta sritis.

Žmogaus patrauklumo ir grožio kriterijai šiandien – naudingi ar žalingi?

Lytiniai skirtumai išryškėjo dėl lytinės atrankos evoliucijos procese. Daugelis XX amžiaus tyrimų patvirtino sąsajas tarp antrinių lytinių požymių ir bendros sveikatos būklės. Žmonių visuomenėje socialiniai ar kultūriniai veiksniai kartais gali modifikuoti biologinius kūno žymenis, pavyzdžiui, dėl labai lieso kūno kulto gausėja išsekusių merginų, o dėl stambaus kūno idealizavimo – nutukusių individų.

Kuo labiau pažengusi žmonių visuomenė socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tuo labiau žmogaus „vertės“ ir patrauklumo kriterijai tolsta nuo akivaizdžių biologinės kokybės žymenų. Tačiau tai neturėtų kenkti žmogaus sveikatai. Žmogiškojo patrauklumo (ir grožio) niuansai šiandien negali būti paaiškinti vien biologiniais dėsniais.

Deja, šiais laikais kartais propaguojami pavojingi sveikatai fizinės išvaizdos bruožai. Plastikos chirurgus kai kurios televizijos laidos bando parodyti kaip siuvėjus – čia nukerpa, čia priduria net kai nebūtina, nėra jokios raidos anomalijos.

Gamtoje susiporuoja beveik visi. Gal kažkam reikia tų vidurkio neatitinkančių požymių? Be to, visų optimalių požymių kombinacija viename kūne pasitaiko labai retai. Jei viename organizme būtų visi „vyriškiausi“ arba „moteriškiausi“ bruožai, ar tai nereikštų, kad toks organizmas seksualiai hiperbolizuotas, o tai jau nieko gero.

Vienas turi didelę, kitas mažą nosį, vienas apvalainas, kitas liesas. Dažnai priešingų kūno žymenų individai sueina į porą. Lytinė atranka veikia labai įdomiai. Matyt, pasąmonėje turime universalų tam tikrai populiacijai būdingą kūno patrauklumo idealą, bet net ir kraštutinės fizinės būklės individai dar neišaiškintu būdu pasirenka vienas kitą. Gal suėjus dviem priešybėms galima tikėtis vidutinio varianto? Matyt, todėl priešybės traukia…

Šiais laikais vyrų ir moterų funkcijos visuomenėje supanašėjo, beveik nebeliko grynai vyriškų ar moteriškų darbų. Gal todėl išrandama ir „naujoviškų“ kriterijų? Taip, vyrai gali auginti vaikus, o moterys – tarnauti kariuomenėje. Tačiau niekada neprošal prisiminti: ne taip lengva pakeisti tai, ką gamta kūrė keletą milijonų metų. Kita vertus, organizmas plastiškas, taikosi prie aplinkos, keičia savo požymius, todėl įdomu, kokie būsime po kelių tūkstančių metų. Ne taip svarbu, kokių formų, svarbu, kad jos atitiktų sveiką ir laimingą kūną.

Vietoj epilogo…

Žmogaus kūno dydžio, formų ir patrauklumo įvairovė tokia didelė, kad stebuklingas veidrodėlis galėtų veikti tik išnagrinėjus viso pasaulio populiacijų genotipus ir fenotipus, suradus optimalius pagal laiką, vietą, buvusią ir esamą aplinką fizinės būklės kriterijus, pasitelkus sumaniausius statistikos specialistus ir programuotojus. Bet paprasčiau būtų pasižiūrėti į paprastą veidrodėlį – tai, ką kiekvienas matote, maždaug 90 proc. ir yra gražiausia – čia, šiuo momentu, šioje populiacijoje, šioje aplinkoje…

Delfi.lt

Perskaičiusi Dainiaus įrašą G&G Armament „Show Yourself 2009”, niurktelėjau pasižiūrėti nuotraukų ir aš ;) Kadangi neabejinga nei fotografijai, nei kamufliažui :), tai privalau pastebėti, kad šiame G&G Armament organizuojamame konkurse airsoft’eriams „Show Yourself 2009” pasižiūrėti tikrai yra į ką!

Daugelis kadrų tikrai alsuoja mišku, apkasais ar slaptaviete. Kadrų dalyviai akivaizdžiai mėgaujasi žaidimu :) Daugeliui gali drąsiai pavydėti įkvėpimo ir atsidavimo, su kuriuo jie įsitraukia į airsoft’ą ;)

Gerai, mažiau kalbų, daugiau vaizdų :) Pasižiūrėkite ir įvertinkite jūsų manymu geriausius 8-) Gal tarp jų bus ir lietuvio kadrų ;)

Mano favoritai ;)

G&G Armament "Show Yourself 2009"

G&G Armament "Show Yourself 2009"

G&G Armament "Show Yourself 2009"

G&G Armament "Show Yourself 2009"

G&G Armament "Show Yourself 2009"

07
Lap
Publikuota temoje: Kitos temos

Pastaruoju metu teko ieškoti keleto sričių specialistų ir rinktis iš gausaus jų tarpo, pasikliaunant kitų rekomendacijomis. Ir turiu pasidžiaugti, kad pataikiau labai puikiai :) Todėl manau, kad derėtų parekomenduoti ir man bei taip pagelbėti ieškantiems informacijos ir komentarų interneto platybėse ;)

Kai dantų skausmas pakerta tave

Taip jau nutiko, kad prieš porą metelių vienas „geras” stomotologas labai jau nugydė man dantuką… Po vizitacijos pas jį išoriškai tvarkingo dantuko negerai sutvarkytuose kanaluose formavosi cista… Viso to rezultatas – pusmetis nepaaiškinamų skausmų ir po vizito pas endodontą sprendimas – rauti lauk visą dantį ir susipažinti su implantais. Kadangi šeimos praktika byloja, kad taupant šioje srityje po to gali ilgai ir nuobodžiai kankintis su negerai padarytais dantukais, netvarkingais implantais ir pan., tai kad ir skaudėjo piniginę ;), bet ryžausi pasipurtyti :)

Renkantis pastarąjį specialistą gavau rekomendaciją iš kitos odontologės. O dabar kai jau viskas sutvarkyta galiu drąsiai sakyti – Kaune yra puiki odontologijos klinika, adresu Kalniečių 175, o joje dirbantys specialistai Zigmantas Romanovas ir Paulius Kuzma yra tikri savo srities virtuozai ;)

Taip, klinika nepigi, bet apsilankęs joje nebenori kelti kojos į kitas :) Netgi tokia baisi procedūra, kaip danties šalinimas Zigmanto Romanovo buvo atlikta taip pagarbiai ir tvarkingai, jog, na, negaliu pasakyti, jog apturėjau malonumą, bet streso tikrai negavau :) Šmaikštavome, kad balandžio 1-oji diena yra pati tinkamiausia tokiai procedūrai :D

Gijimo metu neturėjau jokių komplikacijų, o nuolatinė priežiūra ir odontologo rūpestis leido pasijusti saugia paciente puikaus specialisto globoje :)

Vėliau teko susipažinti su Pauliumi Kuzma, kuris vainikavo implantacijos procedūrą – pagaminant dantuką ir pritvirtinant jį taip, kad nejausčiau jokio diskomforto :)

Negaliu nepabrėžti – gulėti stomotologo kėdėje išsižiojus ir jausti tą rakinėjimą tavo burnoje nėra viena iš maloniausių procedūrų, nes dažniausiai, bent jau kiek man teko patirti, o dantukų fėjų ir fėjinų, deja, turėjau aplankyti ir pakeitalioti visai nemažai, jautiesi plėšomas, kartais gana grubokai draskomas ir dažnai išeini besijausdamas kaip po gero smūgio į žandikaulį :) Tuo tarpu tiek Zigmantas Romanovas, tiek Paulius Kuzma, nežinau, kurioje mokymo įstaigoje to moko :), bet pacientui tai tikras malonumas, nes jie sugeba tilpti tavo burnoje :) Ta prasme, sukelia minimalų diskomfortą :)

Kai plyšta numylėtas odinis drabužis

Taip jau nutiko, kad mano mėgstamoje odinėje striukytėje atsirado skylė. Nei iš kur, nei kaip pati nesupratau, bet labai jau gaila buvo, nes plyšimui ji buvo dar per daug nauja. Vėlgi susidūriau su problema, kad pirmą kartą teko ieškoti odos siuvėjos ir, žinoma, norėjosi geriausios, kad sutvarkytų taip, jog pačiai būtų vėl malonu nešioti, o ne akis badytų koks gremėzdiškas, kreivas lopas. Šįkart nėriau į interneto platybes ir truputį nusigandau aptikusi daug nepasitenkinimu vienu ar kitu odadirbiu. Bet galiausiai suradau net keliolikos teigiamų atsiliepimų susilaukusią siuvyklą.

Kaune  Kovo 11-osios 130 (penkiaaukščiame pastate priešais prekybos centrą „Savas”) yra įsikūrusi odos ir kailių siuvykla, kur dirba dvi nuostabios moterys. Kainos ten nesikandžioja, o kruopštumas yra pavydėtinas. Mano striukytei net neteko paragauti adatos dūrių, nes plyšimas buvo kuo puikiausiai suklijuotas vos už 20Lt ;)

Kontaktinė informacija: Vilija 8 618 84 661

Žiema – puikus metas sportui

Seniai seniai atrasta sporto studija, palikusi vien geriausius prisiminimus ir reikalaujanti vien palankiausių įvertinimų ;)sporto studija „Fankas, esanti Savanorių pr. 66 / Žeimaičių g. 31.

Čia teko bendrauti su labai nuoširdžiais ir stačia galva į savo darbą pasinėrusiais treneriais :) Manjakais :D Maksimaliai iš tavęs išspaudžiančios treniruotės pas Andžejų Michmel bei daug jėgų iš tavęs pareikalaujantis laikas, praleistas treniruotėse pas Eriką Birgolienę, negali būti paprasčiausiai pamiršta :)

Klubas sėkmingai gyvuoja ir plečiasi, priima naujų puikių trenerių, kurie taip pat užsikrečia „fankiška” atmosfera :) – tampa nuoširdžiais savo darbo fanatikais bei atidžiausiais ir nuodugniausiais kiekvieno iš jūsų treneriais, sugebančiais priversti judėti tada, kai labai tingi, ir paraginti judėti daugiau tada, kai, rodos, atiduoti visas jėgas :) O viso to rezultatas – pasimėgavimas grįžus namo skaudančiais raumenimis, bet tokia puikia fizine iškrova ;) O galva tuomet pradeda veikti kur kas šviesiau ir protiniai darbai tiesiog lengva ristele lukštenasi ;)

Tiesa, nederėtų pamiršti „Fanko” vakarėlių, kurie visus trenerius ir sportuojančiuosius sujungia bei paverčia viena bendruomene ;) Miela ir jauku :)

25
Spa
Publikuota temoje: Kitos temos

Na, štai ir subrendo mano mažoji augintinė :) Nereikėjo nė pavasario ir iš mažos naivios katytės pavirto… morčiuojančia kate… (whew) O su jos nuolankiais kniauksėjimais man atsirado dar vienas galvos skausmelis – tai būti ar nebūti… tfu, tai yra pjauti ar nepjauti? Štai kur klausimas…

Apsiginklavusi geležine kantrybe ir mėgindama nekreipti dėmesio ir keisčiausias pozas, kurias mano mieloji pradėjo demonstratyviai rangyti, nėriau stačia galva į milžiniškąsias interneto platybes ;) Niurktelėjau ir pradėjau skaityti viską iš eilės lietuvių, anglų ir net slebizavojančia mano rusų kalba :) apie… sterilizaciją |-(

Galva išpampo ir, rodos, tik dar daugiau klaustukų atsirado… bet sprendimą juk vis tiek reikės priimti, taigi susidėliojau kelis aspektus, kurie išsikristalizavo benardant informacijos srautuose:

1. apsisprendusi turėti katytę, buvau pasiryžusi tapti natūralumo šalininke ir dėl elementariausio instinkto neguldyti gyvuliuko po skalpeliu… bet stebėdama, kaip mano žvitrioji ir šaunioji katytė tris dienas veik nieko neėdė, pradėjo kuokštais šertis ir nebežinodama, ką daryti, kad tik nebegirdėčiau to gailesčio kupino miauksėjimo (tiesa, privalau pastebėti, jog manoji visgi nėra iš tų garsiai reiškiančiųjų savo nepasitenkinimus, dar visai pakenčiama, nors ir varginama dainelę traukė visas tas dienas…), sudvejojau…

2. kai tas nuostabusis gyvunėlis, kuris vos parsivežtas iš mamos guolio į naujus namus iš pat pirmosios dienos atrado savo WC ir tvarkingai juo naudojosi, nusprendė pridirbti ant lovos… labai sudvejojau…

3. pirmasis gelbėjimosi ratas tiek man, tiek mano mergytei, pamaniau, kad taps tabletės. Puoliau naršyti apie jas ir šokiravo žinia – gyvuliuką šeriant tabletytėmis, gali nė nesvajoti, kad tavo augintinis ilgai ir laimingai gyvens, nes labai padidėja rizika piktybiniams augliams ir įvairiems kitiems negalavimams, kurių pasekoje turėsi ir pati kankintis, ir savo gražuolę kankinti tąsydama po veterinarijos klinikas… Dar turėdama lašelį abejonių paskambinau kolegai veterinarui pasiteirauti, ar iš tikrųjų ir… vidury sakinio buvau nutraukta ir paklausta – „ar žinai, kas yra vėžys?! Ar nori, kad tavo katė susirgtų šia liga?..” Ne, vat šito tai mes tikrai nenorime (shake)

4. labai… labai labai nenoriai suvedžiau į visagalį Google „sterilizacija”… Pradėjau skaitinėtis, iš pradžių užkliuvau už tokių pat natūralistu, kaip esu (buvau?..) pati pasisakymų, teigiančių, jog nesame visagaliai spręsti, kam gyventi, o kam mirti (bet ar tikrai? Juk žmogus turi galimybę kontroliuoti gimimo procesą – pradedant kontraceptinėmis priemonėmis ir baigiant abortais…) ir kodėl manome, kad žinome, kas geriau mūsų katei ir t.t., ir pan. Nenuilsdama ir neleisdama vienašališkai informacijai manęs užvaldyti, skaičiau toliau.

O kiek aistrų ir net pykčių sukelia tokia tema forumuose!!! (talk) Niekada nebūčiau patikėjusi :) Ir tarp visos tos stiprių pasisakymų raizgalynės, rodos, supermama.lt forume atradau labai ramų ir žmogiška kalba :) pateiktą paaiškinimą – įsivaizduok, kad tu kažko labai labai nori, bet niekaip negali suprasti, ko. Nemiegi naktį, nevalgai dieną, negali susikaupti darbe, susitikusi su draugais blaškaisi ir niekaip nesugebi įsilieti į pokalbį, atsipalaiduoti. Grįžusi namo iššveiti visus kampus, bet vis dar nerandi ramybės. Esi labai pavargusi, bet negali užmigti, negali nuraminti to kirmino savyje ir kas pikčiausia, kad nė negali paaiškinti, kas tau yra… Na, ar kažkas panašaus :) Taip katytė jaučiasi per morčių, jeigu jos nesuleidi su pirma pasitaikiusia gyvenimo „meile” :) Ir taip ji jausis veik kas mėnesį… Na, jei suleisi, tuomet šis jausmas dings pusemčiui, bet…

5. čia atsiranda dar vienas manasis „bet” – mano mylimiausia, kokią aš kada nors esu turėjusi, katė :) yra paprastutė, bet labai nuoširdi kieminukė. Tiesa, mama tai tikrojo siamiškojo kraujo, bet tėvas, ta „tikroji pirma pasitaikiusi meilė” :) pasitaikė eilinis kieminukas. Kad ir kokia nuostabi ir protinga ji būtų, bet leisti į pasaulį dar daugiau tokių beveislių mažylių, kurių, tikriausiai, niekas nė nenorės ir… į gatvę išmesti aš jų negalėčiau! (shake) Paskandinti? Uždusinti? Na jau ne!!! Vardan ko juos paleisti į pasaulį tada? Kad mama pasitenkintų, o jie būtų nužudyti?! Juk tai absurdas… Prieš žmogų, to nusipelniusį, gali pakelti ranka, o už ką prieš mažutį gležną nekaltą gyvuliuką kelti savo ranką? Vien todėl, kad gali?.. Na, bet aš jau čia įsijaučiau… Jautrioji styga buvo užkabinta ;)

6. Galiausiai prisiskaičiuosi dar kelioliką (šimtų?) nuomonių vėl kreipiausi į kolegą veterinarą ir sužinojau, jog priešingai nei daugelio teigta, jog derėtų leisti katei atsivesti pirmąją vadą ir tik tada ją sterilizuoti, verčiau tai padaryti kaip įmanoma anksčiau. Ir tiesą sakant, man asmeniškai, tai skamba logiškai – kol gyvuliukas dar neįsisavino šio geismo, kol dar nė nežino, ko neteks, ir jei jau tikrai apsispręsta šeimininkų, tai geriau atlikti šią operaciją neerzinus gyvūno ir neskaudinus vėliau galėsiančiais kilti prisiminimais apie motinystės džiaugsmus ir malonumus prieš tai ;) (nors čia irgi teigiama, kad katės nepatiria orgazmo, o poruojasi tik iš elementaraus dauginimo inkstinkto. Velnias ten jas žino, nepaklausi juk :) ).

Taigi po kelių savaičių dvejonių, kelių ilgų naktinių mąstymų katytei bekniaukiant ir aibės skaitalų, manau, kad verdiktas visgi – pjauti…