Vat skaitau straipsnį blog’e „Nykstančios rūšys: Pasakų personažas – tobulas vyras” ir mąstau…

Pasakų princo nėra… Bet yra realus Vyras, kuris „supranta, kad moterys yra moterys – su visais PMS, shopping mania, pletkais, valandas trunkančiais telefono pokalbiais ir vis tiek jas be proto myli. Savo moteriai jis negaili nei dėmėsio, nei laiko, nei pinigų. Jis netgi eina su ja apsipirkti,o kadangi, kaip jau minėjau, turi įgimtą stiliaus jausmą, geriau už bet kokį stilistą pasiūlo, ką rengtis. Su juo jautiesi saugi. Visapusiškai. Žinai, kad jis pakankamai rimtas, kad nepabėgtų su tavo geriausia drauge. Tu garantuota, kad jis pakankamai stiprus, kad apgintų tave nuo visų gyvenimo negandų, kad ir kokiu pavidalu jos bepasireikštų.Ir jis pakankamai protingas, kad neužgožtų tavęs savo tobulumu ir leistų tau visapusiškai pasireikšt. Iš viso, jis yra džentelmenas, ir visur ( taip visur ) pirmiausia galvoja apie moterį, o tik paskui apie save. Bet jis nėra nuobodus – per gimtadienį iš jo tikrai negausi pliušinio meškino ar kvepalų, kokius jau turi. Iš viso, niekada nežinai ko iš jo tikėtis – jis gali skaityti tau Šekspyro eiles prie jūros ar pasiūlyti nukeliauti į Paryžių jo motociklu.” Man pasisekė, aš turiu Vyrą, kuris yra netobulas, bet… pats geriausias  Man 

Kodėl aš taip sakau? Nes…

Jis yra pats vyriškiausias 

Jis yra labai suprantingas 

Jis išradingas ir nenuobodus 

Jis protingas ir nenustojantis domėtis, ieškoti 

Jis veržlus, energingas ir nepaliaujantis stebinti 

Jis svaiginančiai sexualus 

Jis moka vienodai džiaugtis mažytėmis smulkmenomis ir didžiulėmis dovanomis 

Jis turi vertybes, tikslus ir idealus! 

Jis kategoriškas tuomet, kada reikia ginti įsitikinimus 

Jis stiprus ir greta Jo aš jaučiuosi tokia… moteriška 

Jis – mano Zahiras 

Jis – mano Dainius