Šiandien aš nuoširdžioje euforijoje Po tokios konferencijos kitaip jaustis, manau, neįmanoma

Antrasis mokslo komunikacijos mokyklos susitikimas intrigavo jau vien pavardėmis, mirgančiomis programoje – Audrius Rakauskas, atstovaujantis LTV, Rimantas Vančys iš LRyto TV ir Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo darbuotoja, apie kurią iki šiandienios nieko nežinojau, bet kuri su savimi į auditoriją atsinešė tokią įkvėpimo bangą, kuri negalėjo nepaliesti slaptų kertelių

Tiesą sakant, tik apie ją, Audrą Čepkauskaitę, ir tenoriu kalbėti šiandien Žmogus, kuris kaifuoja pasakodamas apie tai, ką daro, ir aiškindama, kodėl jai nuostabu bendrauti su mokslininkais ir kurti radijo laidas ji veik susigraudena, negali nepalikti įspūdžio, tiesa? O gal čia tik man taip Nes kai ji berte išbėrė frazę, jog būdama žurnaliste ji mėgaujasi galimybe bendrauti su laimingais ir tiek daug žinančiais žmonėmis, aš vos nepašokau iš vietos, jausdama savyje jos užsidegimą Dar viena manjakė Bet rimtai – tas optimizmas ir pasimėgavimas savo darbu… uch, net dabar virpuliukai kūnu bėgioja Gera sutikti tokius laimingus žmones Bent man – labai gera

Seminarinėje dalyje turėjom progą išmėginti mini-tiesioginį radijo eterį. Pasijutau beveik taip, kaip prieš šuolį su parašiutu iš lėktuvo ar virve nuo tilto – kraujyje pulsuojantis adrenalinas, kai per pusvalanduką turėjau operatyviai sulipdyti temą bei mažą reportažą iš… dviejų mokslininkų pokalbio, kurie tarpusavyje kalbėjo apie skirtingus dalykus ir šiaip buvo beproto sudėtinga ne tik suvokti apie ką jie, bet tuo labiau apčiuopti bent kokį nors sankirtos tašką. Ir kai galiausiai atsisėdome už sumastytos imitacinės širmos, nes mūsų grupė nusprendė, kad jei jau imituojame radijo eterį, tai reikia atsiriboti nuo klausytojų, kad jie mūsų nematytų, kad tai atrodytų kiek įmanoma tikroviškiau ;), kai pradėjau „vesti” ryto laidą, klausinėti, kalbinti, aš pajutau adrenalino pliūpsnį! Vėliau Audrai Čepkauskaitei prabilus apie tiesioginio eterio manjakus, tyliai šyptelėjau sau į ūsą, kad, matyt, būčiau tokia, nes viską tvarkingai sudėlioti ir sumontuoti man būtų per mažai iššūkių

Grįžtant prie mano pamąstymų. Šiaip nesiveržiau ir nesiveržiu dirbti žurnaliste, kažkodėl, nors gal galėčiau tikriausiai, kad galėčiau Bet jeigu jau taip gyvenimas susiklostytų (o aš nesakau, kad nesusiklostys, nes dar pati nežinau, kur mane mano profesiniai vėjai nupūs ), tai mano sąrašo viršūnėje jau ir anksčiau mėgino įsitekti, o dabar panašu, kad dar tvirčiau įsitvirtino – radijo eteris, o ne TV. Kodėl? Dėl elementarios priežasties – pliūpstelėjus rūpestukui ar adrenalinui, aš raustu Ir labai Todėl radijas, kur gali sėdėti nors ir su treningais bei susišiaušusia galva, man kur kas labiau tinka ir patinka Ten žmonės tavęs klauso, o ne skanuoja, kaip tu šiandien atrodai Be to, pakelkim šuniui uodegą , turiu gražų balsą, kurį įtampos atveju jau išmokau kontroliuoti

Minčių pliūpsnis apie viską ir apie nieką Bet juk čia mano blog’as

Žodžiu, dienos reziumė – gera sutikti tokių pat entuziastingų ir laimingų žmonių