Nuoširdžiai konstatuoju – viena puikesnių knygų, kurią teko laikyti pastaruoju metu savo rankose!

Labai malonus ir lengvas rašymo stilius, nuspalvinantis kiekvieną sceną, išryškinantis detales ir suteikiantis skaitymui visavertį pojūčių lauką kai, rodos, gyveni tuo, ką skaitai, esi ten, kur tave nukelia autorius savo tekstu.

Siužetas skaitytoją nuveda į Gruziją. Neramią, atsargią ir gąsdinančią po praeitų metų karinio konflikto, pasidabinusia įtempta kasdienybe pasienio su Abchazija ar Pietų Osetija gyventojams, kurie baugiai laukia rytojaus, vis klausdami – „Ar bus dar vienas karas?..” Dėka gabaus rašytojo, atrodo, jog tie paprasti kaimo žmogeliai klausia tavęs, skaitytojo, esančio ten, Zugdidyje, pasidabinusio žydrąją berete. Autorius kalba Europos Sąjungos budėtojų lūpomis, leidžia dairytis po kitokią Gruziją jų akimis.

Žinoma, kokia istorija be meilės „Atsakomybės zonoje” ji labai tyra, labai įtraukianti ir negalinti nežavėti. Nuoširdi ir labai labai skaidri. Verčianti svajoti, skraidyti padebesiais ir, žinoma, skaitant apie mažytes laukų gėlių puokšteles, nešamas grubios ES stebėtojų misijos policininko striukės kišenėje, priverčianti nejučia šypsotis O visame šiame meilės kontekste autorius gabiai pateikia realias stebėtojų ir misijos detales, naudoja tikrus vietovardžius, įtariu, jog ir situacijas

Vertinu 9 iš 10 balų ir labai rekomenduoju paskaityti