Aš vis mąstau, galbūt atšvaitai kai kuriems žmonėms atrodo beprotiškai sunkūs, sveriantys kokius 10, 15, o gal net 300 kg, jei jie nusprendžia „neapkrauti” savo vaiko, o galų gale ir paties savęs šiuo atributu?

Mes, lietuviai, esame juodčkių tauta. Taip, būtent juodčkių, nes apsidairius gatvėje išvysi didžiąją dalį žmonių, vilkinčių vos ne nuo galvos iki kojų tik juodai, pravėrę spintas, dažnas iš mūsų „sužibame” juodos spalvos ar jos atspalvių palete (čia taikau ir į savo vartus ). O kai toks juodčkis išžygiuoja į gatvę… ir dar sutemus… ir dar lietuviškai besniegei žiemai (na, šiandien situacija, panašu, keičiasi į gerą ) bujojant… ir dar be atšvaitų! Tada, vairuotojau, laikykis!..

Kiek kartų širdis kulnuose atsidūrė, nes pėsčiąjį pastebėdavau likus vos keliems metrams iki jo… Kiek kartų teko pavojingai manevruoti dėl tokio staiga išnyrančio, rodos, iš niekur juodojo praeivio… Ir tokiomis akimirkomis galvoje šmėkštelėdavo vienintelė mintis – „Ir šitie žmonės dar drįsta ką nors – Vyriausybę, politikus, partiją, maxima, per mažai ar per daug skaisčiai šviečiančią saulę ar dar bala žino ką – kaltinti, kad nesirūpina jų gerove? O patys kaip elgiasi?…”

Jau ne kartą važiuojant pro Ramučius, kurie, kaip ir daugelis mažųjų miestelių, kriziniais taupymo sumetimais, labai anksti išjungia gatvių apšvietimus, pravažiuoju pro žmogelį, pėdinantį pakele su įjungtu žibintuvėliu rankoje. Man širdis suspurda iš džiaugsmo, taip norisi sustoti, pribėgti prie žmogaus ir nuoširdžiai padėkoti, kad rūpinasi savimi, o kartu ir mano širdelę tausoja nuo per ankstyvo infarkto Bet nesuprastų, nes jam, tai yra normalu – pasirūpinti savimi! Tuo tarpu tiems, kuriems nedašunta, gali kuolą virš galvos tašyti, o jiems taip ir nedašus… Kol vieną dieną nebus partrenkti… O tada kaltins visus ir viską aplinkui, bet tik ne patys save…

O gal reiktų skirti baudas tiems, kurie nedėvi atšvaitų tamsiu paros metu? Nes jei lietuvio makaulėn tik tokiu būdu galima įkalti suvokimą, kad atšvaitas nesveria trijų tonų ir kad nenukris ranka, jei jį prisisegsi, tai tebūnie, tikrai palaikyčiau tokį sprendimą.

Pamenu, kai svečiuojantis Osle išvydau darželinukų būrelį, skardžiais balsais klegenančius ir besiridenančius paskui savo auklėtoja, ir jie visi iki vieno buvo apvilkti šviesą atspindinčiomis liemenėmis!!! Ir, jūs tik įsivaizduokite, nei vienas iš jų nepatrūko ir nesijautė nepatogiai, negražiai ar dar bala žino kaip ne-. O pas mus – atšvaitas nelygis?.. Pfff…

Iliustracijai paveikslėlis, kurio informaciją visi žinome, bet dažniausiai numojame ranka:

Gaila, kad, pavyzdžiui, drabužių ar aksesuarų rinkoje nebuvo pagauta ir labiau išplėtota šviesą atspindinčių elementų, detalių tematika. Nes, tarkim, sportininkų striukės ar batai, su jau įsiūtom atšvaitinėm detalėm yra tikras gėris vairuotojams, o ir vartotojams, nes galbūt daugelis iš jų niekada nebūtų užsidėję atšvaito ant rankos ar prisisegę prie kuprinės, tačiau jų mėgiamos aprangos gamintojai jais jau pasirūpino Labai norėčiau, kad tai taptų kur kas populiariau ir išradingiau – juk apstu aksesuarų, kurie gali tapti ne tik puošmena, bet ir naudingi

Pamąstymui – vairuodama atkreipiu dėmesį, kad dažnas bomželis turi atšvaitą, kad ir kokį nutriušusį, bet atliekantį savo funkciją, ir kėblindamas šalikele yra visada matomas. O mes ar esame pastebimi laiku?